• Miesto verslo ir politikos atstovai abejoja dėl būsimos trijų oro uostų centralizavimo sėkmės Kaunui

    Kaunas, rugsėjo 26 d. (ELTA).Kauno verslo bendruomenei nemažų abejonių dėl galimų rezultatų sukėlė pastaruoju metu sklindanti informacija apie aukščiausios valdžios rengiamus trijų Lietuvoje esančių oro uostų reorganizavimo planus. Jau yra ir įstatymo projektas, kurį rengiasi svarstyti Seimas. Numatyta Kauno ir Palangos įmones prijungti prie Vilniaus valstybinio oro uosto.

    Išsklaidyti abejonių (o gal dar labiau sustiprinti) į Kauną, Verslo tarybos kvietimu, buvo atvykę centrinės valdžios atstovai – Seimo narys Mečislovas Zaščiurinskas ir susisiekimo ministro pavaduotojas Saulius Girdauskas.

    ELTA primena, kad Kauno miesto savivaldybėje įsteigtoje Verslo taryboje aktualius kauniečiams ir ne tik jiems klausimus sprendžia savivaldybės, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos (KKPD) bei Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų (KPPAR)deleguoti atstovai.

    Verslo tarybai vadovaujantis KKPD vadovas Jonas Guzavičius pripažino, jog labai trūksta informacijos apie numatomą būsimą trijų oro uostų sujungimo projektą. O tai, kas iki šiol skelbta, – „šiek tiek prieštaringa“.

    „Oro uostas – stambi miesto, kuris yra antrasis valstybėje, infrastruktūros dalis. Oro uosto reikšmė labai svarbi visam regionui. Tai -ir darbo vietos, ir mokesčiai, ir galimybė kitiems verslams plėstis. Norėtume, kad būsima pertvarka būtų naudinga ir verslui, ir gyventojams, ir Kauno miestui“, – sakė J. Guzavičius.

    Kauno mero Andriaus Kupčinsko pasisakyme Verslo tarybos posėdyje būsimiems oro uostų pertvarkų planams prieštaravimų neskambėjo.

    „Žinau, kad Vyriausybė jau pritarė oro uostų sujungimui. Kiek neramu, kad tai bus ne sujungimas, bet prijungimas. Esame Seime ne kartą išdėstę miesto poziciją dėl Kauno oro uosto ateities. Visada pasisakėme, kad uostų veiklos turi išsisluoksniuoti ir viena kitai nekliudyti. Kaunui – pigūs skrydžiai, Vilniui (kaip dera sostinei) -vadinamieji tradiciniai.

    Kai 2009-aisiais su rajono meru Valerijumi Makūnu ir tuometiniu Kauno oro uosto vadovu Arijandu Šliupu ėmėmės žygių dėl oro uosto plėtros, sekė veiksmai, kurie jį pakylėjo. Deja, vėliau pamatėm, – neilgam. Šiandien tikėjimo, kad situacija keisis į gera, suteikia dabartinių ministerijos vadovų pozicija. Jei Vilniaus oro uostas koncentruosis į tradicines oro linijas, Kaunas – į pigias linijas ir į krovinių pervežimą, manau, vyks sklandus ir darnus procesas. Tačiau Kauno miesto savivaldybė norėtų dalyvauti oro uostų valdyme būdama Stebėtojų tarybos nare“, -poziciją išreiškė Kauno meras.

    Anot susisiekimo viceministro S. Girdausko, ministerijos vadovybė stengsis nepakenkti regionams ir pasirūpins, kad sujungti oro uostai gerai funkcionuotų. Atlikta studiją, išanalizuota daug aspektų, pasirinktas greitesnis kelias – reorganizuoti prijungiant, kad juridinių formalumų būtų mažiau.

    „Pigių skrydžių bendrovių pervedimas iš Kauno į Vilnių, galima sakyti, oro uostams padarė daug žalos. Kauno žala nepalyginamai didesnė. Dabar deramasi su abiem pigių skrydžių bendrovėmis, todėl jau galima pasakyti, kad Kauno oro uoste situacija pagerės: šią žiemą bus 26 skrydžiai per savaitę, praėjusią jų buvo 18.

    Oro uostai galės perskirstyti ir sąnaudų dalis, ir kitą finansinę naštą. Juolab kad Vilniaus oro uostas turi pervežimų ribą, kurią, galima sakyti, tuoj pasieks, tai toliau plėstis nebus kur. Kaune plėstis – visos sąlygos. Logistikos centrai, terminalas, jau pradėti įgyvendinti projektai“, – vardino viceministras, dar pridurdamas, jog skrydžių daugėja jau dabar, tad dėl geros perspektyvos nuogąstauti pagrindo nėra.

    Pagal deklaruojamą viziją, sostinėje turėtų likti tradicinės, Kaune – pigios oro linijos, o Palangos oro uostas savo ateitį turėtų labiau sieti su turizmo plėtra.

    Prabilus apie turizmą, vienas iš Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovų Zigmas Dargevičius pareiškė abejojąs, „ar tikrai viskas bus taip gražu“. Nes, anot jo, buvęs ministras Egidijus Masiulis irgi verslininkus ramino, bet paskui paaiškėjo, kad „Ryanair“ kompanija, „ministerijai strateguojant“, nutraukė skrydžius į Kauną bei iš jo.

    „Nereikėtų tikėtis, kad turistų Kaune padaugės, kai sakoma, jog bus 26 skrydžiai per savaitę. Nes daugeliu iš jų pasinaudos lietuvaičiai, skrendantys iš Kauno atostogauti į šiltus kraštus. Iš Skandinavijos šalių, iš kurių pas mus daugiausiai turistų dar ne taip seniai atvykdavo, nenumatyta tiek pigių skrydžių, kiek buvo“, – sakė Z. Dargevičius.

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Vytautas Šileikis priminė, jog 2010 birželį Susisiekimo ministerijoje buvo parengta oro uostų vystymo strategija, kurioje numatytas tam tikras pozicijavimas, tačiau jau po kelių mėnesių tą strategiją patvirtinus, numota į ją ranka.

    „Atsimenam, kaip kritikavom tuometinę Susisiekimo ministerijos vadovybę dėl pigių skrydžių perkėlimo iš Kauno. Sakėm, kad nedarytų klaidos, bet niekas nepaklausė. Dabar turim modernų, už Europos Sąjungos pinigus pastatytą bei įrengtą bankrutuojantį Kauno oro uostą“, -teigė V. Šileikis.

    Kad Kauno oro uostas tikrai atsidūrė prie žlugimo ribos, neginčijo ir viceministras S. Girdauskas. Tačiau į kauniečių verslininkų klausimus, kokio dydžio skolos oro uostą slegia, tikslaus atsakymo neišgirdo. Ministro pavaduotojas tik prasitarė, kad paskutinė paskola, kurią oro uostas neseniai gavo, buvo 4 milijonai litų. Tačiau tie pinigai greit baigsis, jų neužteks nei skoloms grąžinti, nei išgyventi.

    Kauno verslininkams dar magėjo sužinoti, kaip būsima oro uostų pertvarka dera su ne vieną dešimtmetį deklaruojamo Dvimiesčio strategija. Dar labiau rūpėjo, kuri iš partijų prisiims atsakomybę dėl reformų, nes „ministrai keičiasi, o už klaidas, už vėjais paleistas didelius viešuosius finansus atsakyti nelieka kam“.

    „Įstatymo dėl oro uostų reorganizavimo projektas ir man sukėlė daugybę klausimų. Taip, Lietuva – maža valstybė, galbūt tas jungimasis duos naudos, jeigu tik bus specializacija, tam tikras veiksmų pasidalijimas tarp oro uostų. Bet galiu iš anksto pasakyti: joks politikas Lietuvoje neturi jokios atsakomybės. Šiandien ministras – tas, rytoj – jau kitas. Visi mūsų veiksmai – labai politizuoti, tokia jau yra Lietuva. Ar kalba eitų apie energetiką, ar apie susitiekimą. Pirma – politika, o investicijos, ekonomika lieka po to.

    Todėl geriausia patiems kauniečiams pirmiausia apsispręsti, kaip turi būti vystomas Kauno oro uostas. Pagaliau, kaip mums, Seimo nariams, balsuoti dėl to, kad būtų ne tik oro uostui stimulas vystytis? Juk menam ir nesenus laikus, kai liūdnai pagarsėjusios skrydžių bendrovės ne tiek norėjo verslą vystyti, kiek – atsignybti dalį nuo jau sukurtos infrastruktūros. Ką daryti, kad ateityje to nebūtų?“, – klausė Seimo narys.

    Jam rūpėjo išsiaiškinti, ar priimtinas kauniečiams Kauno oro uosto inkorporavimas į Vilniaus oro uostą. O jei priimtinas, tai – kokiomis sąlygomis? „Ar skerdžiam, ar ne? Jei taip, – ar su muzika, ar be jos“..?

    Ta proga Kauno PPAR prezidentas Benjaminas Žemaitis pažymėjo, jog yra nemažai įmonių, kurių centrai – sostinėje, o filialai – kituose Lietuvos miestuose. Įmonės dirba efektyviai ir iš šalies viskas gerai atrodo, bet regioniniai filialai to gerumo dažniausiai nepajunta.

    „Kaunas buvo tas Lietuvos miestas, kuris kažkada pirmavo vystydamas oro transportą, ir neblogai sekėsi. Paskui jo didelę dalį turto perdavė Vilniui. Prieš kelerius metus Kaunas susirado „Ryanair“, bet tą investuotoją taip pat sostinė perviliojo. Tai dabar ko laukti Kaunui? Bus trečias atėmimas?“, – retorišką klausimą susirinkusiai auditorijai uždavė Verslo tarybos ir Kauno miesto tarybos narys Vygantas Gudėnas.

    Jis netgi pasiūlė per galimą sujungimą įkurtos vienintelės Lietuvoje oro transporto įmonės centrą (pagrindinę bazę) įkurdinti ne sostinėje, bet Kaune. Lietuvos centre, įvertinus visus Kauno privalumus. Nepaisant ambicijų ar įprastinio „nusitaikymo į Vilnių“. Jei žadėtas Žemės ūkio ministerijos perkėlimas į Kauną iš pernelyg koncentruotai daugelį valdžios institucijų sutraukusios sostinės taip ir nevyksta, tai nors mažesniu masteliu būtų galima pradėti decentralizaciją.

    Verslo tarybos narys – „Kautros“ bendrovės vadovas Linas Skardžiukas pritartų būsimam oro transporto įmonių sujungimui. Tačiau, jo nuomone, turi būti aiškiai reglamentuota, koks valdymo modelis bus pasirinktas. Tik jį „sudėliojus“, reikėtų pasirūpinti ir strategija.

    Kam teks mokesčiai, kai bus bendras trijų miestų oro uostų katilas, koks finansavimo paskirstymas tarp jų numatytas? Ar nebus, kaip su keliais, kai mieste surinkto akcizo gatvių remontui lieka tik penktadalis, o kiti pinigai „nusėda“ magistraliniuose keliuose? – klausė atvykusių svečių Kauno verslo tarybos nariai.

    „Sutinku, Vilniaus oro uostas prie visos savo veikiančios struktūros prisidėjo pelno dalį. Iš tikrųjų, gal ir buvo padaryta klaidų. Bet dabar Kauno oro uostas bankrutuoja. Jei bus nuspręsta nejungti oro uostų, tai kas tada?“, – tikslaus atsakymo į tokį klausimą tikėjosi susisiekimo viceministras S. Girdauskas.

    M. Zasčiurinsko įsitikinimu, ministerija – atsakinga už oro uostų veiklos koordinavimą. Jei iki šiol ji priėmė sprendimą, kuris pakenkė Kauno oro uostui, tai gal dabar ji pati galėtų pasiūlyti verslo planą, kaip atkurti jo veiklą, kad duotų naudos ir įmonei, ir regionui?

    Ironiškai galimą perspektyvą savo pasisakymu nupiešė su viešbučių bei kitais verslais susijusios įmonės vadovas Z. Dargevičius.

    „Nemanau, kad Vilnius duos Kaunui labdaros. Įstatymą dėl valstybinių įmonių sujungimo priims Seimas. Dar kažką savo ruožtu pridės ministerija, o toliau viską valdys Vilnius. Pinigų duoti oro uostui nebegalės (nebus įstatyminio pagrindo) nei Kauno miesto, nei rajono savivaldybės, beje, anksčiau materialiai skatinusios pigius skrydžius“, – priminė Z. Dargevičius.

    Verslo tarybos iniciatyva surengta Kauno savivaldybėje diskusija nebuvo vainikuota nei kokiais sprendimais, nei įsipareigojimais. Joje, tarp kitko, klausimų nuskambėjo kur kas daugiau nei atsakymų, kurie, reikia pripažinti, buvo labai aptakūs. Todėl šios tarybos vadovo J. Guzavičiaus pasiūlymu, kauniečių išsakytos mintys dėl Kauno oro uosto galimos perspektyvos netrukus suguls į Seimui bei Susisiekimo ministerijai adresuotus raštus. Kad į juos pasigilinus, iš tikrųjų galėtų būti priimti konkretūs, Kauno regionui ir Lietuvai naudos galintys duoti sprendimai.

    Eltos korespondentė Birtutė Mačienė Taip pat skaitykite:http://vz.lt/article/2013/9/25/susisiekimo-viceministras-ryanair-ir-wizz-air-turi-grizti-i-kauna
    http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/kaunas-nori-is-vilniaus-susigriebti-ryanair-ir-wizz-air.htm

Skip to content