2013 m. gegužės 7 d. Marijampolės profesinio rengimo centro Vystymo skyriaus vedėja, EfVET sekretorė Rasa Zygmantaitė dalyvavo Europos Parlamento ir EUCIS-LLL (31 ES šalių švietimo nevyriausybinę organizaciją vienijanti piliečių platforma) organizuotuose politiniuose debatuose „Partnerystės naujame Viso gyvenimo mokymosi programos etape: naujos idėjos“. Debatai surengti pagal EK komunikato „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“ darbotvarkę.
Artėjant naujam Europos Sąjungos veiklos periodui, t.y. 2014-2020 m. septynmečiui, visose ES valdymo institucijose, šalyse narėse, įvairiose nevyriausybinėse organizacijose vyksta naujo periodo strategijos ir tikslų svarstymas. Svarstomos ir priemonės bei biudžetas, skiriami šiems tikslams įgyvendinti. Švietimo klausimams spręsti ir tikslams įgyvendinti Europos komisija 2012 m. lapkričio 20 d. išleido komunikatą „Švietimo persvarstymas. Investavimas į gebėjimus siekiant geresnių socialinių ir ekonominių rezultatų“, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į padėtį Europos švietimo sistemose ir numatyti kelius, kaip keisti ES šalių piliečių mokymą, kad jis galiausiai atvestų į klestinčią Europos ekonomiką, ir tuo pačiu sukurtų saugų ir ekonomiškai subalansuotą ES piliečių gerovę. Jei kas nėra susipažinęs su dokumento tekstu, užteks paminėti, jog jis prasideda tokiais žodžiais: Švietimas ir gebėjimai- svarbiausi strateginiai ekonomikos augimo veiksniai, ir tampa aišku, kiek svarbus šių laikų Europos visuomenei švietimo klausimas.
Debatuose R. Zygmantaitė atstovavo EfVET organizacijai, vienijančiai ES šalių profesinio ugdymo įstaigas bei kitas institucijas, susijusias su šia švietimo sritimi bei viso gyvenimo mokymosi programa, ir turėjo galimybę išsakyti Lietuvai aktualias problemas. Šiuo metu visus labiausiai domina ES biudžetas: koks jis bus, kokie asignavimai bus skirti švietimo programų įgyvendinimui, profesinio rengimo sistemos tobulinimui.
Pagrindinė debatų koordinatorė – Europos Parlamento narė Katarina Nevedalova, specialioji EP įgaliotinė „Švietimo persvarstymo“ komunikatui. Jos užduotis perteikti Europos Parlamento frakcijoms ir Europos Komisijai įvairių švietimo socialinių dalininkų nuomones, poziciją bei pageidavimus. Debatų dalyviai labai aktyviai dėstė savo poziciją, įrodinėjo savo srities ir organizacijos svarbą socialiniame dialoge, tuo pačiu ir būtinybę dalyvauti švietimo „pyrago raikyme“. Svarbiausią informaciją pateikė Fiorella Perotto, Europos Komisijos Švietimo ir kultūros direktorato „Europa 2020/Švietimas ir mokymas“ skyriaus direktoriaus pavaduotoja.
Tai, kad Direktorate sukurtas specialus skyrius 2014-2020 metų strateginiams tikslams įgyvendinti, demonstruoja ypatingą naujosios švietimo strategijos svarbą. Be to, skyrius iš tiesų dirba svarbų analitinį darbą, aiškindamasis kiekvienos šalies švietimo situaciją, problemas, poreikius. Šiuo metu kiekvienai šaliai yra rengiamos direktyvos ir pasiūlymai, kurie yra specialiai orientuoti tos šalies situacijai.
Fiorela Perotto pabrėžė, jog ateityje dar didesnis dėmesys ir daugiau lėšų bus skiriama mobilumui – ne tik mokinių, bet ir mokytojų. Kuriamos priemonės, skatinsiančios mokytojus keistis ir tobulinti savo gebėjimus, atnaujinti kvalifikacijas, bei mechanizmai šio proceso monitoringui. Be abejo, siekinys yra dualinė sistema, kaip Vokietijoje ir Austrijoje, nors jau ir daugelio kitų šalių sistemos artėja prie dualinio mokymo. (Dualinė sistema – tai sistema, kai teorijos mokomasi švietimo įstaigose, o praktinių įgūdžių įgyjama dirbant įmonėse) Šitaip mažesnis dėmesys skiriamas mokyklų bazėms, o didesnis – žmogiškųjų išteklių vystymui. Verslumas, kalbų mokymasis, inovacijos, nauji gebėjimai, aktyvus pilietiškumas – tai svarbiausi ateinančio periodo akcentai.
Į debatus buvo pakviesta šiuo metu ES pirmininkaujančios Airijos Švietimo atašė Julie Anderson ir Lietuvos nuolatinės atstovybės ES Švietimo atašė Milda Špėlytė-Letulienė, kaip būsimos ES pirmininkaujančios šalies atstovė. Šių šalių atstovių dalyvavimas debatuose rodo, koks svarbus vaidmuo tenka Lietuvai pirmininkauti tuo metu, kai bus priimamas ES biudžetas naujam 7 metų laikotarpiui.
Pasak R. Zygmantaitės, nudžiugino tai, kad visi biudžeto svarstymai vyksta įtraukiant į procesą pilietinės visuomenės organizacijas, kaip svarbų įrankį, siekiant maksimaliai užtikrinti skaidrumą, išsiaiškinti visų suinteresuotų grupių pozicijas, suderinti įvairių sričių poreikius. Kitaip tariant, „pyrago dalybos“ vyksta ne po stalu. Debatai ir diskusijos išryškina požiūrius, iškristalizuoja nuomones ir pozicijas. Nebūtinai turi būti patenkinti visų norai, bet išklausyti – visi.
Tai, kad sprendžiant Europos profesinio rengimo sistemai ir visiems šios paslaugos teikėjams aktualius klausimus, EfVET organizacijai atstovauja ne Kopenhaga, Frankfurtas ar Amsterdamas, o Marijampolės profesinio rengimo centras, rodo, jog Europos Sąjungoje esame tokie pat svarbūs, kaip ir didžiųjų ekonomiškai stipriausių ir įtakingiausių šalių atstovai. Tuo, beje ypač pasidžiaugė ir Lietuvos švietimo atašė Milda Špėlytė-Letulienė bei debatuose dalyvavusi Europos Komisijos Ekonomikos komiteto specialioji atstovė „Erasmus for all“ programos svarstymui Indrė Vareikytė.
