Šių metų spalio mėnesį visoje Lietuvoje pradėtas vykdyti tyrimas pavadinimu „Lyderystė ir vertybės“. Tai yra tarptautinio tęstinio, to paties pavadinimo, projekto dalis. Lietuva šiame projekte dalyvauja pirmą kartą. Lietuvoje tyrimas atliekamas keliose srityse: verslas, sveikatos apsaugos sektorius (nacionalinis), švietimo sistema (nacionalinis), kt.
Tyrimui vadovauja prof. R.F.Littrell iš Auklendo technologijos universiteto (Naujoji Zelandija). Tarptautinę tyrimo komandą sudaro apie du šimtai tyrėjų. Tyrimo koordinatorė Lietuvoje – Inga M.Snaebjornsson, Islandijos universiteto doktorantė, vizituojanti VDU doktorantė.
Koks tai tyrimas?
„Lyderystės elgesio apibūdinimo klausimynas“ (angl. Leadership behavior deion questionnaire), kuris sudaro didžiąją tyrimo dalį, yra vienas labiausiai naudojamų lyderystės tyrimų pasaulyje. Tyrimo tikslas yra nustatyti, kokiu lyderiu tam tikroje srityje (pvz. verslo) dirbantys būtų linkę sekti (siekiame nusakyti „idealų organizacijos lyderį“), būtų jo įkvėpti. Tiriamos yra kultūrinės vertybės, kurių analizė leidžia „geriau pažinti save“, kaip konkrečios kultūros (tiek nacionalinės, tiek organizacinės) narį.
Šis „Lyderystės ir vertybių“ tyrimas yra didžiausias ir išsamiausias lyderystės tyrimas Lietuvoje, kuris taip pat yra ir tarptautinio tyrimo dalis. Tai galimybė ne tik generuoti itin vertingus duomenis, tačiau ir atkreipti pasaulinių tyrėjų dėmesį į Lietuvą.
Kodėl yra svarbu tirti būtent „idealaus organizacijos lyderio“ paveikslą?
Perfrazuojant populiarų posakį („Meilei reikia dviejų“), galime pasakyti, jog „lyderystei reikia bent dviejų“ – t.y. lyderio ir sekėjo(ų). Sekėjų požiūris į lyderį yra itin svarbus. Žmonės (sekėjai) yra „susikūrę“ idealaus lyderio paveikslą – kokiu lyderiu jie nori sekti. Lyderystės kategorizavimo teorija teigia, jog kuo tikrasis (esamas) lyderis labiau atitinka tą žmogaus susikurtą „idealųjį“ paveikslą, tuo žmogus bus labiau linkęs priimti esamą lyderį ir juo sekti. Įdomu yra tai, jog kiekviena kultūra (netgi sfera), gali turėti skirtingus „idealaus lyderio paveikslus“.
Šiuo tyrimu siekiama atskleisti žmonių preferencijas idealaus/pageidautino lyderio atžvilgiu. Dar svarbiau – specifikuoti jas pagal industriją. Toks uždavinys yra sudėtingas ir reikalauja specifinio „įrankio“ – todėl yra pasirinktas pasaulyje žinomą LBDQXII klausimynas. Tai yra išsamus ir adekvatus įrankis šiai užduočiai įvykdyti.
Kam gali būti pritaikomi rezultatai?
Pritaikomumas yra platus: pradedant nuo to, jog patys vadovai galės įsivertinti savo pačių lyderiavimo stilių ir palyginti jį su tam tikros industrijos darbuotojų preferencijomis lyderio atžvilgiu. Begalė kitų sferų: lyderystės modulių adaptavimas, kultūrinio identiteto (per)identifikavimas, akademinės žinios, efektyvių vadybinių praktikų skirtingose industrijose pervertinimas, t.t.
Kaip bus galima sužinoti apie tyrimo rezultatus?
Siekiame, jog tyrimo rezultatai pasitarnautų kiek įmanoma platesniam besidominčiųjų ratui. Taigi bus vykdoma plati rezultatų sklaida, orientuojantis į skirtingus segmentus: pristatymai vadovams; straipsniai specializuotoje spaudoje (konkrečios industrijos analizė); straipsniai populiariojoje spaudoje (pvz. Delfi.lt), tyrimo rezultatai bus inkorporuoti į kai kurias mokymo programas (pvz. Švietimo lyderystės tyrimo rezultatais bus itin vertingi VDU, formuojant naująją švietimo lyderystės kryptį).
SVV Tarybos vieninjančios asociacijos bus pakviestos į specialiai joms suorganizuotą rezultatų pristatymą.
