Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristato flexicurity principų taikymo ES šalyse analizę. Lietuva, siekdama pagerinti darbo rinkos situaciją, skatinama atsižvelgti į gerąsias Europos Sąjungos (ES) šalių narių patirtis.
ES šalių pavyzdžiai rodo, esant lanksčiam darbo santykių reguliavimui pastebimas užimtumo augimas.
Įgyvendinti flexicurity principus kolektyvinių derybų keliu rekomenduoja Europos Komisija (EK). Tačiau EK taip pat pabrėžia, jog atsakomybė už darbo santykių reguliavimą šalyse tenka ES narių vyriausybėms.
Išvados:
Lietuva, norėdama didinti užimtumą, turėtų vadovautis sėkmingu Estijos pavyzdžiu bei didinti darbo santykių lankstumą. Elgiantis priešingai – didinant darbo santykių saugumą keliant socialinių išmokų dydžius, yra branginama darbo vietos kaina ir taip sumažinamos galimybės įsidarbinti.
Danijos patirtis rodo, jog didelės ir ilgalaikės socialinės išmokos nedarbo atveju neskatina užimtumo. Danijos Finansų ministerija akcentuoja, jog 8% mažesnės socialinės išmokos nedarbą mažina 1,2%.
Siekdama spartesnės jaunimo ir bedarbių integracijos į darbo rinką, Lietuvoje turėtų būti siekiama modernizuoti teisės aktus, šiuo metu itin apsunkinančius jaunimo ir bedarbių asmenų galimybes dirbti.
Europos Sąjungos šalių narių patirtys rodo, kad valstybių narių organizuojami darbuotojų mokymai, profesinio lavinimo kursai yra brangūs ir neefektyvūs bei neskatina gyventojų užimtumo.
LLRI analitinį leidinį „Faktai ir analizė. Flexicurity principų įgyvendinimas darbo rinkos politikoje“ galite atsisiųsti ir peržiūrėti: http://www.llri.lt/?p=4913
