LLRI apie darbo apmokestinimą

Šiuo metu egzistuojanti darbo apmokestinimo sistema lemia tai, kad Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis atrodo mažesnis nei kaimyninių valstybių, mokesčių sistema paini, o dirbantiesiems yra sunku įvertinti jų sumokamų mokesčių dydį. Balandžio mėnesį atlikta apklausa rodo, kad net pusė šalies gyventojų nežino, kokia yra tikroji jų darbo vietos kaina.

Finansų ministerijos parengtoje Lietuvos stabilumo 2017 metų programoje prie mokesčių srities pokyčių tobulinant mokesčių struktūrą ir optimizuojant mokesčių bazę, numatoma:

• konsoliduoti darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir perkelti jas darbuotojui;

• bazinę pensiją užtikrinančią socialinio draudimo įmokos dalį sujungti su gyventojų pajamų mokesčiu;

• padidinti GPM tarifą pajamoms, susijusioms su darbo santykiais, nuo 15 iki 21 %;

• atitinkamai mažinti socialinio draudimo įmokos tarifą.

Pritariame, kad tiek darbuotojo, tiek darbdavio mokami mokesčiai yra privaloma ir neatskiriama darbo vietos kaštų/atlyginimo dalis ir šių įmokų sujungimas leistų padidinti mokesčių sistemos skaidrumą ir paskatas mokėti mokesčius. Bet atkreipiame dėmesį, kad pateikiamas mokesčių sujungimo modelis gali turėti nenumatytų pasekmių, tokių kaip mokesčių padidinimas ne su darbo santykiais susijusioms pajamoms, sudėtingesnė mokesčių sistema, kurių išvengti leistų alternatyvus pasiūlymas sujungti darbdavio ir darbuotojo Sodros įmokas perkeliant bazinės pensijos mokėjimą į valstybės biudžetą, bet nedidinant nominalaus GPM tarifo.

LLRI siūlomos alternatyvos esmė:

• konsoliduoti darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas ir perkelti jas darbuotojui;

• darbo užmokestį „ant popieriaus“ padidinti suma, lygia buvusioms darbdavio Sodros įmokoms;

• padidinus darbo užmokestį „ant popieriaus“ atitinkamai mažinti socialinio draudimo įmokos tarifą (bendrą tarifą sumažinant nuo 40,18 % iki ~27,4 %), didinti NPD (iki ~ 406 Eur);

• dalį (~53 %) bazinę pensiją užtikrinančios socialinio draudimo įmokos dalies sujungti su gyventojų pajamų mokesčiu (išlaikant 15 % GPM tarifą);

• likusią dalį bazinės pensijos kompensavimui būtinų lėšų užtikrinti per Sodros skolos grąžinimą valstybės biudžetui (per metus valstybės biudžetui pervesti reiktų ~ 405 mln. Eur, likviduojant Sodros įsiskolinimą valstybės biudžetui per ~9 m.).