Parengtas leidinys „Lietuvos užimtumo 2017 m. tendencijos ir ateities prognozės“, kuriame analizuojami ne tik Lietuvos darbo biržos, bet ir kitų nacionalinių bei tarptautinių informacijos šaltinių, taip pat didžiausių darbo skelbimų portalų duomenys, siekiant pateikti išsamų situacijos darbo rinkoje vertinimą. 2018 metų prognozei ir bendroms darbo rinkos tendencijoms parengti apklausta 4,6 tūkst. darbdavių, kurių įmonėse dirba 266 tūkst. šalies dirbančiųjų.
Apžvalgoje – duomenys apie labiausiai trūkstamus darbuotojus ir kompetencijas, ilgalaikės pasiūlos ir paklausos prognozės, pristatoma, kokie veiksniai turės įtakos Lietuvos užimtumo struktūros kaitai. Pateikiamos nedarbo tendencijos ir struktūra, užsieniečių įdarbinimo tendencijos ir jaunimo nedarbas.
2017 m. išryškėjo nauja darbo rinkos tendencija: dėl neigiamų ilgalaikių demografinių tendencijų (emigracijos, visuomenės senėjimo ir kt.) sumažėjo užimtųjų skaičius. Didžiąja metų dalį registruotų nedirbančių gyventojų skaičius buvo mažesnis nei 2016 metais.
Metų pabaigoje padidėjo vyresnių kaip 50 metų amžiaus darbo ieškančių žmonių ir turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą dalis. Nors kas trečias nedirbantis neturi profesinio pasirengimo, jų dalis tarp visų darbo ieškančių asmenų sumažėjo. Taip pat mažėjo ilgalaikių bedarbių ir jaunesnių kaip 30 metų amžiaus asmenų. Tipinis bedarbis – vyresnio amžiaus vyras, turintis vidurinį išsilavinimą. Vyrų nedarbo rodiklių sezoniniai svyravimai metų eigoje buvo dvigubai didesni – tai susiję su didesniu „vyriškų“ darbų, ypač statybos sektoriuje, sezoniškumu.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, pernai darbdaviai įregistravo 222,1
tūkst. laisvų darbo vietų.
Daugiau kaip pusė – beveik 57 proc. visų darbo pasiūlymų buvo kvalifikuotiems specialistams, augo statybos darbininkų poreikis. Didžiausias darbdavys – paslaugų sektorius. Pastaraisiais metais darbo rinkoje labiausiai išaugo darbo vietų, kurioms būdinga labai aukšta arba labai žema darbo vietos kokybė, skaičius. Analizė parodė, kad Lietuvoje užimtieji, palyginti su kitomis ES šalimis, vienoje darbo vietoje dirba beveik trumpiausiai. Dauguma darbuotojų, ieškojusių kito darbo, tai pagrindė darbo sąlygų gerinimu.
Darbdaviams didžiausių sunkumų kilo ieškant programinės įrangos, taikomųjų programų kūrėjų ir analitikų, sunkiasvorių sunkvežimių, autobusų vairuotojų ir gydytojų.
Šiais metais numatoma įregistruoti 245 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Anot ilgalaikių prognozių, užimtųjų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažės ir 2025 m. sieks tik 1 mln. 154 tūkst. Užimtųjų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis ir toliau augs: prognozuojama, kad 2025 m. aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys sudarys 50 proc. visų užimtųjų. Sparčiausiai darbo jėgos paklausa augs žinioms imliuose paslaugų sektoriuose: informacijos, ryšių, finansų, draudimo, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos sektoriuose.
Leidinį galite rasti ČIA
