• KTU ir verslas: konstruktyvaus bendradarbiavimo galimybės

    KTU ir verslas: konstruktyvaus bendradarbiavimo galimybės

    Kokių kompetencijų ir įgūdžių pasigendama iš studijas baigusių specialistų? Ar studentų praktika suteikia galimybę tirti realias įmonių valdymo ir ekonomines problemas? Ar bakalauro, magistro baigiamųjų darbų tyrimų kryptys gali būti naudingos įmonėms?

    Šiais klausimais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose diskutavo rūmų Finansininkų klubo ir KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto vadovai ir dėstytojai.

    Pasak Finansininkų klubo pirmininkės, UAB „Aurita“ vadovės Vaidos Butkuvienės, diskusija surengta pagal rūmų ir KTU bendradarbiavimo sutartį, mokslui ir verslui ieškant vienos krypties. Vienas iš susitikimo iniciatorių, KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Finansų katedros vedėjas prof. Rytis Krušinskas pripažino, jog glaudaus ryšio tarp mokslo ir verslo kol kas nėra, todėl svarbiausia – ieškoti sprendimų.

    Fakulteto dekanė prof. Gražina Startienė įsitikinusi, kad mokslas ir verslas gali rasti abipusiai naudingų sąlyčio taškų teikiant mokymo paslaugas (seminarai: motyvavimo sistemos, verslo analitika, šiuolaikinė projektų vadyba, tarptautinė ekonomika ir prekyba), taip pat MTEP paslaugas (verslo aplinkos tyrimai, studijų rengimas, ekspertinis vertinimas, valdymo sistemų kūrimas), rengiant verslo situacijos sprendimus studijų procese.

    „Verslas nėra tęstinio mokymo organizacija, kuri dar porą metų mokytų magistro studijas baigusius studentus. Verslui neapsimoka kurti naują darbo vietą trims mėnesiams. Jei tai darbo vietai poreikio nėra, vadinasi, ir žmogus joje nereikalingas. O jei vieta reikalinga, ji turi būti užimta ištisus metus. Mokslus baigusiems jauniems žmonėms labiausiai trūksta praktinių įgūdžių. Bet įgyti jų per tris praktikos mėnesius neįmanoma. Praktika turi tęstis bent pusmetį“, – įsitikinęs UAB „SDG“ generalinis direktorius Eduardas Jasas.

    Kita naujovė, kurią pasiūlė E. Jasas, – tai paramos ar verslo stipendijos studentui. Ją verslas mokėtų praktikos metu. Tai verslui būtų žymiai patraukliau nei įdarbinti praktiką atliekantį studentą.

    Diskusijos dalyviai pripažino, kad iš abiejų pusių esama formalaus požiūrio („uždėkit man pliusiuką, ir aš pas jus nesirodysiu“ arba „neturime laiko tavęs mokyti“), taip pat sutarė, kad labai svarbus darbdavių kaip socialinių partnerių vaidmuo sudarant mokymo programas.

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Profesinio rengimo skyrius 2012 m. atliko rūmų narių apklausą apie studentų praktiką. Kaip vieną pagrindinių kliūčių sėkmingam praktikos organizavimui verslininkai nurodė mažą studentų motyvaciją. Ryški tendencija, kad studentai siekia tik „parašo“, neturi aiškaus praktikos plano, skiriamos užduotys – per plačios. Plačiau – kovo mėnesio „Rūmų žiniose“.




Skip to content