• Naujienos
  • Kėdainių filialo narių ekskursija į Kauną – Europos kultūros sostinę 2022

    Didžiuodamiesi ir palaikydami Kauną tapus Europos kultūros sostine 2022 bei vedami didelio noro aplankyti Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmus, šią savaitę Kaune lankėsi Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo nariai. Kėdainių filialas įkurtas 2019 m. ir šiuo metu vienija 52 įmones nares, kurios glaudžiai veikia bendrystėje rūmuose ir aktyviai įsitraukia į rūmų veiklas.

    Kelionės metu buvo aplankyti ypatingi tarpukario architektūrą menantys statiniai – Lietuvos banko rūmai, Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai Donelaičio g. 8 ir Gedimino g. 43.

    Lietuvos banko rūmai Kaune

    Ekskursijos dalyviai, tik atvykus, sugūžėjo į unikalius Lietuvos banko rūmus Kaune, kurie švęsdami 100 metų sukaktį, atvėrė visuomenei duris pažintinėms ekskursijoms. Pastatas, esantis miesto centre, Maironio gatvėje, yra ne tik Lietuvos bankininkystės ištakų simbolis, tačiau savo interjeru išsiskiriantis objektas, simbolizuojantis Kauno klestėjimą tarpukariu.

    Lietuvos bankas nelieka nuošalyje Kaunui tapus šių metų Europos kultūros sostine – vos įžengus pro įspūdingas marmurines kolonas į pirmojo aukšto salę, galite išvysti dviprasmiškus jausmus keliančią garsiosios menininkės ir aktyvistės Yoko Ono instaliaciją „Ex It“ namai. Instaliacijos organizatorius – Šiuolaikinio meno centras. Instaliaciją sudaro 100 skirtingo dydžio medinių karstų su iš jų augančiais medžiais bei sklindantis gyvosios gamtos garso įrašas. Tai paveikus karo pasekmių ar gamtinės katastrofos vaizdinys, gyvybės atsparumo ir gamtos gyvybingumo metafora. Kaip teigia pati menininkė, „Ex It – tai gyvenimas kaip tęsinys“.

    Ekskursijoje galima buvo išvysti daugiau kaip 3 tonas sveriančias pinigų saugyklos duris, pasigrožėti įspūdingais tarpukario Kauno meno mokyklos atstovų paveikslais, pabuvoti buvusio ministro pirmininko Augustino Voldemaro apartamentuose su 8 metrų aukščio kupolu, išvysti vieną seniausių liftų Kaune, išgirsti Vlado Jurgučio ir kitų tarpukario bankininkų istorijas.

    Ar galėtumėte pagalvoti, kad praėjus 7 metams po euro įvedimo, kasdien mažiausiai vienas žmogus užsuka į banką išsikeisti litus į eurus?

    Istorinė Lietuvos Respublikos prezidentūra ir Vasario 16-osios akto orginalas

    Kėdainių filialo nariai lankė ir Istorinę Lietuvos Respublikos prezidentūrą Kaune, kur šiuo metu pristatoma ekspozicija, pasakojanti septynis pastato laikotarpius: Kauno gubernija ir gubernatoriaus rūmai, Oberosto Lietuvos srities viršininko rezidencija, Lietuvos Respublikos prezidento rūmai, rūmai pirmosios sovietų okupacijos metu, rūmai su iškelta nacistine svastika, ilgasis sovietmetis ir istorinių rūmų atgimimas.

    Taip pat Kėdainių filialo nariai pasinaudojo unikalia proga išvysti Vasario 16-osios Akto originalą, kuris nuo š. m. vasario 16 dienos eksponuojamas Istorinėje LR prezidentūroje Kaune. Vokietijai siųstą dokumentą dėl valstybės atkūrimo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis Berlyno diplomatiniame archyve rado 2017 metų pavasarį. Pagal pirminį Lietuvos ir Vokietijos susitarimą numatyta, kad Aktas nuo 2018 metų sausio Lietuvai perduodamas ilgiausiai penkeriems metams, dokumento saugojimą pratęsiant kas metus. Susitarimas numatė, kad 2022 metais dokumentas viešės Kaune, Istorinėje Prezidentūroje, o nuo lapkričio mėnesio bus grąžintas Vokietijai.  

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai

    Ekskursiją vainikavo istorinio Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų pastato lankymas.

    Vargu ar kas įsivaizduotų K. Donelaičio gatvę, vieną gyvybingiausių miesto centro arterijų, be šių rūmų pastato. Ar žinojote, kad pirmasis rūmų pastatas turėjo stovėti prie Karo muziejaus? Nusprendus, kad ten turėtų telktis valstybingumo simboliai ir įsigijus sklypus kitame gatvės gale, jau parengtą projektą Vytautui Landsbergiui – Žemkalniui teko kiek transformuoti. Beje, pastato konkurse dalyvavo net 28 pasiūlymai, o V. Landsbergio-Žemkalnio idėja užėmė antrąją vietą.

    Nors XX a. ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje architekto sprendimai jau buvo itin sumodernėję ir išdrąsėję, 1938 m. statyti Prekybos, pramonės ir amatų rūmai dvelkia klasika. Racionaliam statiniui šio jausmo suteikia puskolonės ir arkos – gali būti, kad šiuo sprendimu rūmai derinti prie Karo muziejaus arkados ir Lietuvos banko. Rūmų vidaus dekorui naudoti liaudiški motyvai – interjerą, kuris iki šių dienų išliko ne visas, kūrė pats architektas. Tiesa, jis bendradarbiavo su iškiliais tarpukario menininkais – bareljefus kūrusiu Broniumi Pundziumi, vitražistu Stasiu Ušinsku ir tapytoju Petru Kalpoku, sukūrusiu freskas.

    1940 m. pastatas nacionalizuotas, perduotas Kultūros muziejui. Karo metais čia veikė generalinis komisariatas. Tuomet uždažytos P. Kalpoko freskos, tiesa, šiuo metu viena jų – esanti vestibiulyje – atidengta.

    2015 m. Europos Komisijos sprendimu į Europos paveldo ženklo sąrašą įtraukti 44 Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai, tarp kurių – ir šis rūmų pastatas.

    Gedimino g. 43

    2018 m. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Kauno technologijos universiteto (KTU) aukcione, įsigijo buvusį Humanitarinių mokslų fakulteto pastatą miesto centre, adresu Gedimino g. 43. Rūmai keletą metų siekė, kad jiems būtų grąžintas organizacijos lėšomis pastatytas pastatas K. Donelaičio g. 8. Neatgavę savo istorinio pastato, buvo priversti nuomotis patalpas. Todėl įvertinus bendrą situaciją ir patiriamus kaštus, organizacija įsigijo nekilnojamąjį turtą.

    Rūmų įsigytas pastatas Gedimino gatvėje statytas 1890 metais Kauno tvirtovės inžinierių valdybai. Nuo 1925 metų iki 1932 metų jis priklausė Lietuvos universitetui, čia buvo įsikūrę universiteto Medicinos ir Technikos fakultetai, 1932 – 1940 metais buvo įsikūrusi Vidaus reikalų ministerija, 1952 metais rūmai perduoti Kauno politechnikos institutui (dabartiniam KTU).

    Susitikimas su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų vadovybe

    Susipažinę su Lietuvos valstybingumo simboliais, aplankę banko rūmus, prekybos, pramonės ir amatų rūmus, dabartinėse rūmų patalpose Kėdainių filialo nariai susitiko su Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu Zigmantu Dargevičiumi bei generaline direktore Olga Grigiene. Susitikimo metu svečiai prisistatė, pasidalino verslo aktualijomis, šiuo metu sprendžiamais verslui aktualiais klausimais. Prezidentas pristatė rūmų atstovavimo veiklą, išklausė Kėdainių filialo verslininkų lūkesčių, diskutavo ir aptarė tolimesnius veiksmus sprendžiant verslui kylančias problemas. Kėdainių filialo vardu dėkojame Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmams už šiltą sutikimą.

    Kėdainių filialo direktorė Ramunė Gustienė

     

    Ekskursijos akimirkos

      

     

     

     

     

Skip to content