Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų specialistai parengė Kauno ir Marijampolės regionų ekonomikos apžvalgą. Joje pateikiami svarbiausi makroekonominiai duomenys, atsispindintys ūkio raidos ir verslo aplinkos pokyčius. Tai BVP rodikliai, veikiančių ūkio objektų ir asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, skaičiai, darbo statistika, eksporto ir investicijų duomenys, lyginami populiariausių veiklos rūšių verslo liudijimų ir nekilnojamojo turto mokesčio dydžiai Kauno ir Marijampolės regionų savivaldybėse.
Ši apžvalga gali būti naudinga pristatant regionų konkurencinius pranašumus verslo partneriams, potencialiems investuotojams ir kt.
Keletas skaičių.
Pagal BVP lyginamąjį svorį bendrame šalies vidaus produkte Kauno apskritis užima 2-ą vietą po Vilniaus apskrities – 2012 m. Kauno apskrities BVP sudarė 19,6 % bendro BVP, per visą 2008-2012 m. laikotarpį ši dalis mažai svyruoja. Marijampolės apskrityje yra sukuriama daugiau nei 3 % šalies BVP.
2012 m. BVP vienam gyventojui Kauno apskrityje siekė 37,4 tūkst. Lt ir sudarė 98,2 % šalies vidurkio, o Marijampolės apskrityje vienam gyventojui teko 24,7 tūkst. Lt BVP, tai sudarė 64,8 % šalies vidurkio
Visą 2008-2012 m. laikotarpį Kauno ir Marijampolės regionuose didžiausią dalį BVP sukūrė didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla bei pramonė – 2012 m. atitinkamai 32,6 % ir 29,4 % regionų BVP. Šių veiklų svarba visą laikotarpį regionuose nuolat didėjo – didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos struktūrinė dalis 2008 – 2012 m. išaugo nuo 28,8 % iki 32,6 %, o pramonės – atitinkamai nuo 24,5 % iki 29,4 %.
Analizuojant pokyčių tendencijas galima teigti, kad po ekonominės krizės labiausiai atsigavo pramonė (2012 m. sukurta pridėtinė vertė sudarė 124,7 % 2008-ųjų lygio), didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla (2008-ųjų lygį viršijo 17,8 %) bei žemės ūkis (2012 m. viršijo prieškrizinį lygį ir sudarė 112,1 %). Galima daryti išvadą, kad sunkiausiai po krizės „atsitiesti“ sekasi statybų sektoriui, kadangi 2012 m. sukurta pridėtinė vertė sudaro tik 57,9 % 2008-ųjų metų lygio.
Visą 2008-2014 m. laikotarpį lietuviškos kilmės prekių eksportas Kauno ir Marijampolės apskrityse sudarė daugiau nei 20 % bendro šalies eksporto (2014 m. – 21,2 %).
2008-2012 m. laikotarpiu tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje nuolat augo nuo 31733 tūkst. Lt iki 41781 tūkst. Lt (pokytis 31,7 %), Kauno apskrityje – nuo 3189 tūkst. Lt iki 5129 tūkst. Lt (pokytis 60,8 %), Marijampolės apskrityje – nuo 138 tūkst. Lt iki 460 tūkst. Lt (pokytis 233,5 %).
Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui, Kauno ir Marijampolės apskrityse 2008-2012 m. buvo mažesnės už šalies vidurkį – 2012 m. atitinkamai 61,5 % ir 20,9 % šalies vidurkio. Į Kauno regiono ekonominę veiklą 2012 m. daugiausia investavo Vokietija (957,1 mln. Lt), Rusija (817,6 mln. Lt) ir Kanada (1032,8 mln. Lt). Taip pat nemažos investicijos įplaukė iš Suomijos, Lenkijos ir Nyderlandų.
Marijampolės regione 2012 m. didžiausias investicijas pritraukė apdirbamoji gamyba (84 %) bei didmeninė ir mažmeninė prekyba, variklių transporto priemonių ir motociklų remontas (15 %). Į Marijampolės regiono ekonominę veiklą daugiausia investavo Rusija (64,5 mln. Lt), Nyderlandai (79,4 mln. Lt) ir Estija (32,5 mln. Lt).
