Nacionalinė žemės tarnyba Lietuvoje stabdo 0,5 mlrd. investicijų, iš jų Kaune ant plauko pakibo 6 projektai, kurių vertė 109 mln. eurų. Jųdėka vien Kaune turėjo būti sukurta 6698 darbo vietos, o valstybė negaus apie 34 milijonų eurų mokesčių.
Galimybės nutraukti sudarytas sutartis susiklostė iš dalies dėl to, kad Žemės įstatymas ir Vyriausybės nutarimas ne visiškai suderinti tarpusavyje ir tai sudaro galimybes skirtingai interpretuoti tas pačias situacijas, o priimant sprendimus spekuliuoti ir daryti spaudimą nuomininkui. Įstatymai neduoda atsakymo į klausimą, kaip aukciono tvarka išsinuomoti ar nusipirkti užstatytą žemę, kurioje stovi senas fabrikas, ligoninė ar stadionas, teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija.
Asociacijos teigimu, per pastaruosius metus būta beveik dešimt atvejų Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, kai NŽT patvirtina numatomą sklypo naudojimo pakeitimą ir po kiek laiko atima sklypą dėl nenušienautos žolės, persigalvoja, kad verslininkams yra skirtas per didelis sklypas arba apskritai nusprendžia, kad sklypas nebereikalingas pirminių pastatų eksploatavimui, o jokiu kitu tikslu jis negali būti nuomojamas, nors poįstatyminiai aktai ir ilgametė NŽT praktika sako ką kita. „Persigalvojimams“ ir požiūrio pakeitimams negalioja jokie senaties terminai, jų neįtakoja toli pažengusios statybos ir problemų, sukuriamų susijusiems verslams – bankams, rangovams, nuomininkams, pirkėjams, viešbučių operatoriams ir pan. – mastas. Kitaip tariant, valstybė nusprendžia atimti sklypą iš investuotojo, kuris turi visus leidimus, pradėjęs investicijas, kad galėtų sklypą parduoti aukcione.
