• Kandidatams į Seimą – Kauno verslininkų egzaminas

    Kandidatams į Seimą - Kauno verslininkų egzaminas

    ELTA, lrytas.lt, balsas.lt

    Ir prieš savivaldos, ir prieš Seimo rinkimus politiniuose debatuose, kuriuos surengė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai drauge su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija, netrūko klausimų apie neįvykdytus pažadus. Tiesa, ir teisinamasi buvo „tradiciškai“ – tai dėl gauto prasto palikimo, tai dėl buvimo opozicijoje „duoti žodžiai netapo kūnu“.

    Spalio 2 d. prieš prasidedant Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje debatams „Rinkimai į Seimą 2012: idėjos ir realybė“, vienas jų organizatorių – rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis perspėjo, jog ir dabar viešoje erdvėje liejasi tiek daug pažadų, kad išrinkus Seimą neužteks tų, kurie juos galėtų vykdyti. Gal todėl politikų ir verslininkų debatuose populistinių frazių buvo kur kas mažiau nei kur kitur, nes vertintojai buvo labai griežti ir konkretūs.

    Debatuose dalyvavo atstovai šešių Kaune iškėlusių savo kandidatus parlamentinių partijų: Darbo, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Tvarkos ir teisingumo. Debatus moderavo politologas prof. Algis Krupavičius.

    Vieši debatai demokratinėse šalyse yra įprastas ir populiarus, visuomenės laukiamas būdas išsiaiškinti jai svarbius reikalus. Tai – demokratijos, tolerancijos, idėjų mainų, kritinio mąstymo bei komandinio darbo ugdymo mokykla. Vieši debatai padeda išsiaiškinti, kokie tikri politiko ketinimai slypi už reklaminių šūkių. Kandidatams į Seimą priminta, jog tiesiogiai bendraujant debatuose geriausiai patikrinama politikų kompetencija bei fiksuojami jų pažadai.

    Išankstinis klausimas visiems debatų dalyviams buvo toks: kokios yra trys pagrindinės ekonomikai ir verslui svarbios partijos rinkimų nuostatos ir kaip jos bus įgyvendinamos?

    Liberalų sąjūdžio atstovai teigė esantys už paprastesnę mokesčių sistemą, prieš dividendų apmokestinimą kaip nors kitaip nei tiesioginiu gyventojų pajamų mokesčiu. Jie pritarė „Sodros“ mokesčio „lubų“ nustatymui, neslėpė vilties bent kitą kadenciją Seime susilaukti daugiau bendraminčių, kad galėtų įvesti mokesčių kodeksą.

    Ir čia pat, per debatus, jų susilaukė: liberalcentristai garantavo šią idėją palaikysiantys, nes mokesčių administravime veikia dešimtys ir dar daugiau įvairių teisinių aktų, kai vos 5 pagrindiniai mokesčiai sudeda į valstybės iždą 95 proc. surenkamų pajamų.

    Verslininkams rūpėjo priemonės, kurių politikai pagaliau imsis (nes seniai tai žada), konkrečiai skatindami verslo plėtrą, stiprindami paramą smulkiajam verslui. Kritikuota socialdemokratų nuostata įvesti progresinius mokesčius.

    Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vadovas Jonas Guzavičius priminė, jog padidinus mokesčius tiems, kurie gauna didesnius nei 3,5 tūkst. litų atlyginimus, valstybės biudžetas gerų pokyčių nepajus, nes tokius bei didesnius atlyginimus Lietuvoje gauna tik 8,6 proc. dirbančių žmonių. Verslininkai dar priminė, kad niekais nueis raginimai grįžti po svečias šalis išsibarsčiusiems lietuvaičiams namo. Ten jie gauna nemažas algas, o Lietuvoje jų lauks ir algos mažesnės, ir mokesčiai padidinti.

    Socialdemokratų atsakas buvo toks: pirmiausia reikia rūpintis Lietuvoje esančiais, todėl jei daugiau uždirbantys mokės mokesčių daugiau, tai ir teisingumo bus daugiau.

    Liberalų sąjūdžio atstovės Onos Balžekienės (ji keliolika metų vadovavo stambiai trikotažo įmonei Kaune) įsitikinimu, būtų nusikaltimas apmokestinti didesnę kvalifikaciją, patirtį turinčią darbo jėgą, kai ji už tai yra vertinama bei skatinama didesne alga.

    Konservatorius Kazys Starkevičius irgi kritikavo socialdemokratų idėją, žvelgdamas į perspektyvą „pro ūkininko akinius“. Jis sakė, kad kaimo ūkininkai moka mokesčius kaip fiziniai asmenys. Jei ūkininkas gauna pajamų 200 tūkst. litų, tai jam reikės mokėti baisius mokesčius? Bet juk čia – ne jo alga, čia – ūkininko pajamos, kurių reikia sėklai, technikai, žemei įdirbti.

    Darbo partijos nuomone, valstybė galėtų susitarti dėl progresinio mokesčio, „kad jis nebūtų lyg noras nubausti turtingesnį“. Į tai sekė socialdemokratų paaiškinimas: „Vokietija įsivedusi progresinius mokesčius ir ji klesti, žmonės ten laimingi“. Verslininkai tai išgirdę neslėpė ironiškų šypsenų…

    Pradėjus kalbą apie konkrečius pažadus, socialdemokratai metė akmenuką į liberalų daržą, esą kalbėjot apie turizmo skatinimą, Kauno oro uosto plėtrą, o nieko nepadarėt, kad jo nepaliktų pigių skrydžių bendrovė. Susisiekimo ministro patarėjas Rimantas Mikaitis aiškino, jog nauja šio oro uosto direktorė jau pateikė pasiūlymus aštuonioms kitoms oro bendrovėms. Su kai kuriomis iš jų ir deramasi, tad Kaunas be lėktuvų skrydžių tikrai neliks. „Atėjome tada, kai krizė buvo akivaizdi, o tuomet valstybę valdžiusieji sakė: krizės nėra. Tai mes suvaldėme krizę, o dar vienas iš reikšmingesnių mūsų darbų – energetinės sistemos sutvarkymas ir prasidėsianti atominės elektrinės statyba“, – kalbėjo Tėvynės sąjungos atstovas K. Starkevičius.

    Socialdemokratai minėjo daugiabučių renovacijos rėmimo projektą, kurį buvo parengę daugiau nei prieš ketverius metus, „bet dešinieji nepadarė nieko, kad ta renovacija realiai vyktų“. Darbo partijos nariai teigė, kad prieš ketverius metus, būdama pozicijoje, partija gerokai padidino minimalią algą. Liberalų ir centro sąjunga minėjo, kad žadėjo sumažinti pajamų mokestį, – tai jis ir sumažintas, žadėjo panaikinti apskričių administracijas, – ir tai padaryta.

    Ironijos neslėpė buvęs socialdemokratas, dabar į Seimą kandidatuojantis kaip „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas, Gintautas Labanauskas, pasakęs, kad „iš naktinės mokesčių reformos jauni politikai mokysis kaip negalima politikos daryti“.

    Darbo partijos atstovai apgailestavo, kad nepavyko sumažinti biurokratų, socialdemokratai – šilumos ir maisto kainų bei sustabdyti emigracijos. Konservatoriai pripažino, jog nepavyko įgyvendinti namų renovacijos programos, bet netrukus viskas pajudės, kai to reikalo imsis savivaldybės.

    Nemalonūs politikams pasirodė priminimai apie tai, jog vienos iš partijų atstovai 2008-aisiais žadėjo: Lietuva bus ir tarp skaidriausių, ir laimingiausių šalių pasaulyje. Kada? 2015- aisiais. Ne tiek daug laiko iki tol ir liko, bet tos laimės kažkaip nematyti.

    Socialdemokratams nebuvo „patogus“ klausimas apie „LEO LT“ – ar jo įkūrimas buvo reikalingas, naudingas, aiškinta labai aptakiai. O kiek biudžetui kainavo, tai net neužsiminta.

    Žemės ūkio ministerijos vadovas K. Starkevičius „atgailavo“ neįvykdęs pažado perkelti ministeriją į Kauną, decentralizuojant nors iš dalies valstybės valdymą. Sakė, sulaukęs milžiniško pasipriešinimo iš įvairių institucijų, net negalvojęs, kad taip gali būti. Bet ir dabar tebesilaiko savo: perkelti reikia.

    Beje, į debatus verslo atstovai atėjo labai gerai išnagrinėję partijų rinkimų nuostatas ir teigė sunkiai radę tokių, kurios būtų naudingos verslo vystymo prasme. O kai paklausė, ar pritaria kandidatai į Seimą, tarp kurių yra ir miesto tarybos narių, pasiūlymui depolitizuoti savivaldybės įmonių valdymą, išgirdo kategorišką „Tvarkos ir teisingumo“ atsaką: ne. Pasak jų, „nereikia išradinėti dviračio“, kai jau yra tvarka. Valdybos turi būti sudarinėjamos tik iš partijų parinktų žmonių, atsižvelgiant į jų kompetenciją. Verslo ar kitokios organizacijos į savivaldybės įmonių valdymą neturėtų kištis.

    Per pirmuosius debatus, kuriuos pernai vasarį prieš savivaldos rinkimus buvo surengę Kauno PPA rūmai ir Pramonininkų bei darbdavių asociacija, verslininkai labiausiai pasigedo konkretumo ir aiškumo, kokiais būdais bus siekiama vykdyti rinkimų pažadus. Kai kurių pasisakiusiųjų nuomone, to paties labiausiai trūksta ir dabar, politikams susirengus šturmuoti Seimą.

Skip to content