Sausio 27 d. AB „Kauno Baltija“ į apskritojo stalo diskusiją šia tema susirinko verslo, švietimo ir miesto Savivaldybės atstovai. Kaip žinia, auganti inžinerinė pramonė išgyvena aštrų inžinerijos ir technologojų krypties darbuotojų stygių, o labai nedidelė abiturientų dalis renkasi studijuoti inžinerinius, tiksliuosius mokslus. O juk šios specialybės suteiktų plačias įsidarbinimo galimybes ir konkurencingą atlyginimą. Dėl to sutarė visi diskusijos dalyviai. Ką daryti, kad tendencija pasikeistų? Kur slypi problemos šaknis? Tai netinkamo profesinio orientavimo problema? Tėvų įtaka? Sėkmės istorijų negalinčių papasakoti bendraamžių stoka? Viešojoje erdvėje nepopuliarinamos profesijos ir galimybės? Taip, visos šios priežastys yra svarbios, pripažino diskusijos dalyviai, sutarę glaudžiau bendradarbiauti, bendromis pastangomis orientuoti moksleivius rinktis perspektyvius inžinerinius mokslus.
„Apie profesinį orientavimą svarbu kalbėti ne tik dėl to, kad pramonė neranda darbuotojų, bet ir dėl to, kad įsigiję rinkoje nepaklausias specialybes jauni žmonės neranda darbo,blaškosi, galiausiai emigruoja. Tai dabar didžiausia visuomenės problema, kurią, žinoma lemia ir daugiau veiksnių, – pabrėžė Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis. – Bėda, kad tiek moksleiviai, tiek jų tėvai nežino, kad Kaune yra gerų gamybos įmonių, kuriose atlyginimų vidurkis artėja prie bankų vidurkių“.
AB „Kauno Baltija“ generalinis direktorius Vidas Butkus pabrėžė, kad įmonėje labai trūksta technologų, meistrų, šiandien gali įdarbinti 80 siuvėjų. Bendrovė artimiausiu metu įdarbins ukrainiečių darbuotojų grupę.
UAB „Sakret“ direktorius Aleksandras Toropčinas iškėlė pasiūlymą mokyklose atgaivinti gamybines praktikas. „Nereikia atmesti, kad taip buvo sovietiniais laikais. Imkim pavyzdį iš Vokietijos – ten gamybinė praktika rengiama nuo penktos klasės“, – sakė Kėdainių įmonės vadovas.
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas turi parengęs rinkodaros planą, kaip viešinti 20 studijų programų, ir šioje veikloje norėtų glaudžiai bendradarbiauti su įmonėmis patraukliai pristatant profesijas.
Diskusijos dalyviai pripažino, kad labai svarbu rengti moksleivių pažintinius vizitus į įmones. Kurios iš jų kviečia atvykti arba ieško praktikantų, galima sužinoti puslapyje kamtoreikia.lt.
Renginyje dalyvavę švietimo atstovai pabrėžė, kad mokyklose labai trūksta techninės kūrybos veiklų. Mėginimai skirti tam tikslinių lėšų apaugo biurokratiniais reikalavimais įgyti pedagoginių žinių, ir tai atstūmė nemažai specialistų.
Diskusijos dalyviai apsikeitė asmeniniais kontaktais dėl bendradarbiavimo ateityje, aptarė komunikacijos turinį, kuriame labai svarbu ir Savivaldybės pozicija garsinant, kad Kaune savo deramą vietą užima ir turi perspektyvą ne tik IT sektorius, bet ir tradicinė gamyba.
Diskusijos dalyviai apžiūrėjo AB „Kauno Baltija“ gamybą, susipažino su naujausiomis mados tendencijomis.
