Žinių radijas ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai pirmą kartą surengė politikų, verslo lyderių ir mokslo atstovų konferenciją „Kaip gyvensime Lietuvoje 2019 m.?“
Sociologas, tyrimus atliekančios bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys pabrėžė, kad prezidento rinkimuose žmonės pasiilgę konkurencijos, debatų, idėjų kovos, nes per ankstesnius dvejus rinkimus to praktiškai nebuvo. Sociologas išsamiai komentavo rinkimų į prezidentus apklausų duomenis nuo 2002 m.
M. Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė labiausiai nuogąstavo, kad savo pergalei nukalti prezidento rinkimuose bus eskaluojamos visuomenėje tvyrančios įtampos, vyraus vulgarusis populizmas ir mažiausiai galvojama apie valstybės interesus. „Pakeltų rankų miškas arenoje, kad kitais metais gyvensime geriau, rodo, kad ką beišrinksime, dėl to niekas nepasikeis. Klausimas – ar mažuma (elitas) sugebės eliminuoti bepročius? Ar dauguma rinkėjų nenugrybaus?“, – svarstė žurnalistas Rimvydas Valatka.
„Apklausos yra labiau skirtos nuomonei formuoti, o ne jai atspindėti“, – tokį požiūrį į sociologinius tyrimus išdėstė Swedbank vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistas teigė nesąs labai tikras, kad krizė jau beldžiasi į duris ir Lietuvos ekonomika kaista. Nei įmonės, nei gyventojai krizės nejaučia. Ar ją galima įsikalbėti? Žinoma, teigė ekonomistas – neigiami lūkesčiai gali stabdyti investicijas, atlyginimų augimą ir t.t. Objektyvių priežasčių krizei Lietuvoje, jo nuomone, nėra. Vyraujantys teigiami lūkesčiai nėra pertekliniai. Kaip klostysis toliau, priklauso nuo to, kas vyks eksporto rinkose.
VDU profesorė, demografė Vlada Stankūnienė nesutinka, kad žinodami demografijos iššūkius, galime numatyti, kokios problemos bus ateityje. Jos teigimu, demografiniai rodikliai diagnozuoja, kokios socialinės problemos yra dabar. Profesorės pateikti skaičiai rodo, kad 1990-2017 m. emigravo 970 tūkstančiai Lietuvos gyventojų. Pridėjus šiemetinius 36 tūkstančius, viršijamas milijonas. Lapkritį Lietuvoje jau nebuvo ir 2,8 mln. gyventojų – jų skaičius nukrito iki 2,796 mln. (1992 m. buvo 3,706 mln.). Įvertinus imigraciją, gyventojų skaičius šalyje sumažėjo 700 tūkstančių. Atvažiuojanti pigi darbo jėga taikosi, pasak profesorės, į „nukainotas“ darbo vietas.
Diskusijoje apie demografinius iššūkius itin buvo pabrėžtas šeimai palankios aplinkos kūrimas. Mažėjant darbuotojų, raginama aktyviau skatinti „sidabrinę ekonomiką“ – įtraukti į darbo rinką vyresnio ir pensinio amžais žmones, sukuriant jiems lanksčias darbo sąlygas, juo labiau, kad nedarbas vyresnių nei 50 metų amžiaus grupėje yra labai didelis.
Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis, pristatydamas ambicingus 2019-ųjų pokyčius mieste, pranešė dvi naujienas – SBA grupei priklausanti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Urban Inventors“ planuoja 50 mln. eurų investicijas į naują biurų kompleksą, O. ir H. Minkovskių g. iš „Kauno grūdų“ įsigijus 2,5 ha teritoriją; numatoma iškeldinti savivaldybės įmones „Kauno autobusai“, „Kauno švara“ ir „Kauno vandenis“ iš dabar užimamų jų teritorijų, jas pritaikant kitiems poreikiams.
Diskutuodamas apie Kauno fenomeną, verslininkas ir investuotojas, UAB „Litvalda“ akcininkas Augustinas Rakauskas nuogąstavo dėl išskirtinių sąlygų sudarymo užsienio kapitalui. „Negalima proteguoti užsienio kompanijų ir sudaryti jiems sąlygas klestėti mūsų verslininkų sąskaita, šiems netgi siekiant pakenkti, apsunkinti sąlygas veikti“, – A. Rakauskas linkėjo demokratiškai įtakoti politikus, kad politinė biurokratija būtų mažesnė.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Benjaminas Žemaitis apgailestavo, kad retorika verslo atžvilgiu vis dar tebėra negatyvi: „Jei dažniau būtų sakoma ačiū mokytojams, medikams ar verslui, negatyvumo visuomenėje būtų žymiai mažiau“.
AB „Freda“ valdybos pirmininkas Rimas Varanauskas taip pat laikosi nuomonės, kad visuomenės ir valdžios požiūris į verslą yra neigiamas visoje Lietuvoje. Antra vertus, jis ragino nesuabsoliutinti valdžios: tai verslas kuria darbo vietas, investuoja: „Turim mokėti orius atlyginimus, ir viskas bus gerai“.
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sakė nepastebįs skirtumų ir besidžiaugiąs vienodai visų investicijomis.
Apie „blockchain“ technologijas konferencijoje kalbėjo rizikos kapitalo fondo „Nextury Ventures“ pirmininkas, verslininkas ir investuotojas Ilja Laurs. „Blockchain“ atnešami pokyčiai lyginami su tais, kuriuos 1994 m. sukėlė interneto atsiradimas. Tas pats pasakytina ir apie šios technologijos turimą potencialą.
Kapitonas, lektorius Paulius Kovas su verslo lyderiais dalijosi savo patirtimi, kaip atsirinkti geriausius komandos narius ilgai ir sunkiai kelionei. Jis pasakojo apie fatališkus išgyvenimus jūroje, kai žmogaus gyvybė gali būti verta tik 4 sekundžių, pasitikėjimo ir klaidos kainą, „iš nieko“ kuriamą džiaugsmą.
