• Naujienos
  • Ką politikai nuveikė Kauno labui?

    Aušra Garnienė

    Ką miesto politikai nuveikė per pastaruosius dvejus metus ir kur kryps kauniečių akys bent jau artimiausią dešimtmetį? Tokie pagrindiniai klausimai buvo iškelti trečią kartą Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų surengtuose verslininkų ir politikų debatuose.

    Prisiminė seną strategiją

    „Dabar – tarybos kadencijos vidurys, kai atsiranda nusiraminimas, mieguistumas, nes kad ir kaip būtų, vis tiek kažkaip yra. Ar tikrai mieste viskas taip ramu ir gražu?“ – į debatus susirinkusius politikus provokavo vedėjo kėdę užėmęs politologijos profesorius Algis Krupavičius.

    Jis priminė 2005 m. patvirtintą miesto vystymosi strategija, apimančią laikotarpį iki 2015 m., kurioje Kaunas piešiamas kaip sporto ir kultūros židinys, akademinis, investuotojams patrauklus klestintis miestas.

    „Strategijoje išdėstyta vizija 2015 m. turėtų būti įgyvendinta. Kiek mes prie to vizijos įgyvendinimo priartėjome?“ – miesto politikų klausė politologas.

    Alyvos į ugnį šliūkštelėjo ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis. „Ką politikai nuveikė miesto kaip mūsų namų labui? Kaip orientuojamasi į ateitį, koks bus miestas – neturime vizijos, į kurią koncentruosimės“, – žėrė B.Žemaitis.

    Neturi ką pasakyti

    Septynių miesto tarybos frakcijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, socialdemokratų, „Vieningo Kauno“, partijos „Tvarka ir teisingumas“, Liberalų sąjūdžio, „Dirbam Kaunui“, Darbo partijos – atstovai bandė pristatyti savo darbus per pastaruosius dvejus šios kadencijos metus. Per kiekvienai frakcijai kalbėti skirtas dvi minutes vieniems girtis sekėsi geriau, kiti pademonstravo tik savo gebėjimą kalbėti, bet nepasakyti nieko.

    Verslininkams užkliuvo, kad nė vienuose debatuose nedalyvavo partijos „Jaunoji Lietuva“ nariai. Šios partijos lyderis Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius verslininkams yra atvirai prisipažinęs, kad debatuose neturi ką pasakyti. Tokia mero pavaduotojo pozicija ne tik pralinksmino, bet ir šokiravo verslo atstovus.

    „Antrą kadenciją mūsų frakcija yra valdančiojoje daugumoje, todėl ir atsakomybė krenta mums“, – pripažino meras Andrius Kupčinskas. Pasak mero, mieste nuveikta labai daug: pradėti įgyvendinti geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ir intermodalinio terminalo Palemone projektai, įsteigta Akademinių reikalų taryba, pakeistos stebėjimo kameros mieste, nuspręsta riboti pseudobarų veiklą. Kaip vieną svarbiausių šios kadencijos darbų A.Kupčinskas įvardijo tai, kad buvo atsisakyta monopolio perkant energiją iš Kauno termofikacijos elektrinės.

    Mažiau politikos įmonėse

    Ne taip gražiai Kauno vaizdą piešė tos frakcijos, kurios dirba opozicijoje. „Kauno tarybos nariai yra per daug įkritę į politiką ten, kur reikia tiesiog spręsti ūkines problemas. Valdančioji dauguma yra tokia trapi ir nesugebanti susitarti, kad jau kelintą posėdį nesprendžiami svarbūs miestui klausimai. Politiniai interesai nusveria svarbius miestui ekonominius reikalus“, – kritikos pažėrė Darbo partijos frakcijai atstovavęs Gintaras Jonas Furmanavičius.

    „Jau dveji metai koalicija nesugeba susitarti dėl savivaldybės įmonių darbo. Siauri žemiški interesai lemia, kad miesto taryba nedirba Kaunui“, – pritarė liberalas Rimantas Mikaitis.Konservatoriai atsikirto jau inicijavę savivaldybei pavaldžių įmonių valdybų depolitizavimą, tačiau idėja nesulaukė kitų politinių jėgų pritarimo. Prispausti debatuose dalyvavusių verslininkų, visų tarybos frakcijų atstovai draugiškai sutarė, kad iki kitų metų gegužės 1-osios įmonių valdybos privalo būti depolitizuotos – jose privalės būti Verslo tarybos deleguotų atstovų.

    Tiek tarybos nariai, tiek verslo atstovai iškėlė klausimą dėl išgriauto Panemunės tilto. Miesto politikai nevengė kritikos vieni kitiems dėl pinigų trūkumo, dėl netinkamo planavimo sprendžiant Panemunės tilto remonto problemą.

    Investuotojų nesuvilioja

    „Tiesioginės užsienio investicijos Kaune vienam gyventojui yra net tris su puse karto mažesnės nei Vilniuje ir net mažesnės nei Klaipėdoje. Kauno politikai kartu su verslininkais ir akademine bendruomene turėtų parengti užsienio investicijų pritraukimo strategiją ir kryptingai dirbti dieną naktį. Tik pritraukus daugiau investicijų atsiras daugiau darbo vietų, pagerės kauniečių gyvenimo kokybė“, – dar vieną skaudulį įvardijo liberalė Ona Balžekienė.

    „Dievo duota, kad Kaunas yra patrauklus verslui, turizmui, plėtrai“, – bandė aiškinti socialdemokratams atstovavęs Valys Venslovas.

    „Čia kaip toj dainoj – geltonos kasos, padažytos lūpos, graži panelė, bet kavalieriai neskambina, ir tiek. Kaune irgi viskas gerai, bet tie investuotojai kaip neskambina, taip neskambina“, – apie užsienio investicijų pritraukimą bandė ironizuoti B.Žemaitis, tačiau aštresnės kritikos iš verslininkų lūpų miesto politikai nesulaukė.

    Debatų vedėjui prof. A.Krupavičiui beliko skėstelėti rankomis, kad politikai yra politikai – jie visada tai, ką daro, mato daug gražesnėmis spalvomis, nei yra iš tikrųjų. „Politikai yra tam, kad galvotų galva, o galva yra ne tam, kad neprilytų į kitą vietą“, – bandė pašmaikštauti debatų vedėjas. Jis taip pat priminė, kad būtent šios kadencijos politikai turi padėti pamatus naujai miesto plėtros strategijai, pagal kurią Kaunas turės gyventi po 2015-ųjų.

    Reikia klausti žmonių

    Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidiumo narys, Lietuvos farmacijos pramonės įmonių asociacijos prezidentas Zigmantas Dargevičius pasigedo miesto politikų bendradarbiavimo su Verslo taryba.

    „Pirmo žingsnio“ direktorius Algimantas Astrauskas ragino politikus nusileisti ant žemės ir kurti tikrovišką Kaunui tinkančią strategiją. Verslininkai vieningai sutarė, kad kuriant naują miesto strategiją reikia aktyvesnio bendravimo ir bendradarbiavimo tarp visuomenės, verslininkų ir savivaldybės.

    Debatuose ne kartą buvo užsiminta apie tai, kad tarybos nariai turėtų mažiau politikuoti, nepasiduoti asmeniškumams ir netrypčioti dėl nereikšmingų smulkmenų.

    „Visa diskusija parodė, kad kiekvienam iš mūsų skauda dėl miesto ateities. Politikai keičiasi, o visuomenė, mokslas, verslas tarsi savaime vystosi toliau. Todėl strateginį planą turėtų rengti politikai kartu su gyventojais, su akademine visuomene. Reikia žmonių klausti, koks mūsų miestas turėtų būti ateityje“, – debatus apibendrino Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas B.Žemaitis.

    „Kauno diena“, 2013 11 21

Skip to content