Artėjant merų ir rajono savivaldybės tarybų rinkimams, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Jonavos filialas pakvietė į debatus „Jonava rytoj“ verslo atstovus, miesto bendruomenę ir visus septynis kandidatus, kurie kovo 5-ąją varžysis dėl Jonavos rajono savivaldybės mero posto. Kovoti dėl mero pareigų pasiryžo šie politinių partijų iškelti kandidatai: Žilvinas Galimovas (Liberalų sąjūdis), Vitalijus Jaroščenka (Darbo partija), Gintas Jasiulionis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Reneta Kučinskienė (Lietuvos regionų partija), Bronislovas Liutkus (Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“), Mindaugas Sinkevičius (Lietuvos socialdemokratų partija), Gintaras Stašionis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga). Politinį renginį vedė žurnalistas Gražvydas Muižys.
A. Meškausko kreipimasis
KPPAR Jonavos filialo tarybos pirmininkas Alfonsas Meškauskas, sveikindamas susirinkusiuosius, pabrėžė, kad Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra didžiausia regioninė organizacija Lietuvoje, bendradarbiaujanti su vietos savivalda, nacionalinės valdžios institucijomis, organizuojanti diskusijas, įvertinanti priimtų sprendimų reikšmę verslo poreikiams bei teikianti pasiūlymus, palankius verslui ir valstybei.
„Džiaugiuosi, kad šiandien Jonavoje debatus organizuojame jau ketvirtą kartą. 2013-aisiais su Jonavos rajono savivaldybe pasirašėme bendradarbiavimo sutartį, o 2020 metais drauge su savivaldybe įsteigėme Verslo tarybą, kurioje svarstomi verslininkams aktualūs klausimai. Dėkojame, kad į verslo nuomonę yra įsiklausoma, diskutuojama dėl sprendimų. Vadovaujantis Vilniaus politikos analizės instituto 2022 metų savivaldybių gerovės indeksu pagal gyvybingos ekonomikos indeksą Jonavos rajonas yra trečias tarp kaimiškų savivaldybių, tačiau, palyginti su 2021-aisiais, rodiklis šiek tiek pakilo. Džiugina tai, kad Jonavoje turime puikiais rezultatais garsėjančių įmonių. Verslininkams nerimą kelia infrastruktūros mokestis, specialistų trūkumas bei jų pritraukimas, senstanti visuomenė, sveikatos,švietimo paslaugų prieinamumo klausimai. Tikime, kad ateityje bus ieškoma geriausių sprendimų“, – kalbėjo Jonavos filialo tarybos pirmininkas.
Sudėtingi klausimai
Moderatorius, prieš pateikdamas klausimus kandidatams, pabrėžė, kad debatai – neatskiriama visų politinių kampanijų, taigi, ir rinkimų dalis. Todėl asmenys, kandidatuojantys į rajono savivaldybės merus, turėtų atskleisti savo poziciją, kaip spręstų vieną ar kitą klausimą. Kandidatams keliami klausimai reikalavo gana skvarbių pretendentų įžvalgų.
Rinkimų dalyviai turėjo atsakyti, kokie kiekvieno jų kandidatavimo motyvai, pagrindinės programos tezės, susijusios su verslo plėtra rajone, kaip jie vertina naująjį savivaldos modelį, t. y. pasikeitusį mero statusą ir jo galias, pareikšti nuomonę infrastruktūros mokesčio klausimais, kaip planuoja didinti investicijas, įgyvendinti trūkstamų specialistų pritraukimo programas, mažinti nedarbo lygi rajone ir t. t.
Sudėtingi klausimai atskleidė rajono problemas ir ydas, kurias būtų galima išspręsti, ieškant naujų būdų ir kelių. Visi kandidatai stengėsi pateikti kuo patrauklesnius atsakymus. Ir kiekvieno jų įžvalgose tikrai buvo „racionalaus grūdo“.
Reikia naujos perspektyvos
Kadenciją baigiančios Tarybos narys Ž. Galimovas atkreipė dėmesį: Jonavoje padaryta daug gerų darbų, kad ji išoriškai pagražėtų. Bet, anot kandidato, šiandien mums reikia naujos perspektyvos, Jonavą reikia auginti ir stiprinti, kad čia kurtųsi jauni žmonės, didėtų gyventojų skaičius, kad čia atvyktų aukščiausios klasės specialistai, turintys tinkamą išsilavinimą.
Jo nuomone, labai svarbu kurti naujus verslus. Svarbiausia – būtina pakeisti savivaldybės požiūrį į patį verslą, daugiau bendrauti, labiau gilintis į dabartinio verslo problemas, jam netrukdyti, kad galėtų gyvuoti visų rūšių verslininkai – smulkūs, vidutiniai ir stambūs. Geras savivaldybės požiūris ir mikroklimatas atvertų erdvę verslui lengviau pritraukti kitas investicijas.
Politiką džiugina pasikeitęs mero statusas. „Meras turės daugiau galių, bet bus atsakingas už tai, kas vyksta vykdomojoje valdžioje. Ir tai yra gerai, – sakė Ž. Galimovas, nepritardamas infrastruktūros mokesčiui. – Kodėl apskritai atsirado tas mokestis? Jo tikslas – padidinti statybos kainas ten, kur yra urbanizuotos vietos. Ar mes turime tą problemą? Manau, neturėtume lyderiauti neigiamoje perspektyvoje. Kaip galėtume kalbėti apie gyventojų pritraukimą, jei turime didžiausią infrastruktūros mokestį regione? Norėtųsi, kad jis būtų mažesnis, ir tai turėtų spręsti išrinkta rajono taryba.“
(Skaitytojams derėtų priminti, kad Jonavoje maksimalus tarifas siekia iki 50 eurų/1 kv. m, kai Kėdainiuose tarifas yra nuo 3 iki 20 eur už kv. m, Ukmergėje – nuo 5,81 iki 11,62 eur už 1 kv. m.)
Kalbėdamas apie didelį nedarbo lygį mūsų rajone, Ž. Galimovas pateikė Joniškio savivaldybės, kuriai vadovauja Vitalijus Gailius, pavyzdį ir pasiūlė juo sekti Jonavos rajone.
Verslo informacijos centro idėja
Kandidatas V. Jaroščenka, tapęs meru, vadovautųsi Darbo partijos programos nuostatomis. Anot jo, „pagrindines pajamas atneša įmonės, generuojančios didelį kapitalą, produkciją eksportuojančios tarptautinėje rinkoje“. Kandidato nuomone, Jonavos rajone reikėtų steigti pramoninį parką, pritraukiant į jį verslo įmones. Jis teigė pritariąs mero statuso pokyčiams.
Jeigu būtų išrinktas ir taptų meru, didelį dėmesį skirtų nedarbo mažinimui rajone. „Reikia glaudžiau bendradarbiauti su Užimtumo tarnybos specialistais, kalbėtis su jais, žinoti visas problemas. Ne paslaptis, yra registruotų tokių asmenų, kurie praradę motyvaciją ir niekada nedirbs. Gal galima pamėginti juos kažkokiu būdu paveikti, įtikinti? Šia tema reikia kalbėtis ir su verslo atstovais. Dirbdami visi kartu, manau, galime pasiekti teigiamo rezultato“, – mintis išsakė Darbo partijos atstovas.
Sėkmės atveju, tapęs meru, V.Jaroščenka svarstytų infrastruktūros mokesčio klausimą. „Jį reikėtų arba sumažinti, arba reguliuoti diferencijuojant. Jonavoje nustatytas infrastruktūros mokestis yra bene didžiausias visoje Lietuvoje. Manau, jį reikėtų keisti“,– dėstė savo poziciją jis.
Kelias kadencijas mero pareigas ėjęs B. Liutkus pasidžiaugė, kad rajono meras „pagaliau bus šeimininkas“. „To buvo siekiama jau seniai. Man patinka dabartinės nuostatos. Būdamas meru, norėjau žinoti kiekvieną smulkmeną, o administracijos direktorius ją galėjo nuslėpt. Dabar, būdamas pavaldus merui, manau privalės dirbti be jokių slapukavimų“,– pokyčiams pritarė ilgametis politikas, pasirinkęs demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.
Siekdamas didesnio vaikų užimtumo, jis iškėlė futbolo maniežo statybos idėją. Patyrusio politiko nuomone, nedarbo lygį rajone galbūt padėtų sumažinti Verslo informacijos centras, sėkmingai veikęs iki 2017-ųjų. Anot jo, ne visi gyvena iš išmokų: „Yra žmonių, kurie ieško darbo ir norėtų dirbti. Bet juos stabdo įvairios aplinkybės. Tai, esu tikras, Verslo informacijos centras būtų pagalba norintiesiems susirasti darbą“.
Skirtingi požiūriai
Rajono Savivaldybės tarybos narys G. Jasiulionis, kandidatuojantis į rajono merus, atkreipė dėmesį, kad neseniai pradėjo kurti savo asmeninį verslą.
Politiko manymu, reikėtų atsisakyti didelių pinigų reikalaujančių projektų, skirtų mero įvaizdžiui skleisti. „Mums svarbu privilioti kuo daugiau žmonių į Jonavą ir didinti gyventojų skaičių. Mes pasisakėm prieš įdiegimą tokių infrastruktūros mokesčių, kokius dabar turime. Jeigu išrinktų mane meru, siekčiau, kad infrastruktūros mokesčių modelis būtų nulinis. Manau, kad naujos sudėties taryba tokiam siūlymui pritartų. Šiandien tas infrastruktūros mokestis Jonavai – tai našta. Jonava neturėtų būti kaip koks Kauno miegamasis rajonas. Ateityje aš Jonavą matau kaip didelį, stiprų Lietuvos verslo centrą, kuriame žmonės galėtų dirbti ir užsidirbti“,– savo mintis dėstė kandidatas, buvęs Ruklos seniūnas G. Jasiulionis.
Politikos naujokė, teisės magistrė E. Kučinskienė prisipažino norėtų skatinti ir pagal galimybes remti vidutinį verslą, ieškoti galimybių mažinti bedarbių skaičių. „Yra žmonių,kurie turi įvairių finansinių įsipareigojimų – įsiskolinimų. Nuo minimalaus atlyginimo iš jų būtų išskaičiuojama 20 procentų, o iš sumos, kurią gautų virš minimalios algos, būtų atskaitoma 50 procentų. Todėl žmonės bijo dirbti, nes praranda lėšas ir nebeturi iš ko pragyventi.Todėl daugelis ir tenkinasi tomis socialinėmis išmokomis arba dirba nelegaliai. Reikia ieškoti būdų, kaip tai išspręsti. Ar būtų galima jiems padėti? Reikia ieškoti įvairių būdų. O mero galių stiprėjimas – tik į naudą. Jei meras pats galės sudaryti komandą, tai ateityje bus geras komandinis darbas“,– dalijosi nuomone drąsi moteris, nepritardama nuliniam infrastruktūros mokesčiui. Ji įsitikinusi, kad įmonės, norinčios statytis gamyklas mūsų rajone, turėtų žinoti, ar apsimoka investuoti ir kurti čia savo verslą.
Apie infrastruktūros mokestį
Daug įdomių minčių, vadovaudamasis gyvenimo patirtimi, pateikė „valstiečių“ kandidatas G. Stašionis. Jo žodžiais tariant, „verslas ir savivaldybė yra kaip vienos poros batai – jeigu vieno nėra, neturėsi kuo apsiauti ir niekur nekeliausi“. Taip, kaip ir valdančiųjų bendravimas su oponentais. Nėra nė vieno,kuris viską žinotų, todėl, politiko nuomone, reikia drąsiai klausti ir kalbėtis.
Infrastruktūros mokestį jis įvardijo kaip „įrankį procesui valdyti“. „Yra miestų, kurie primoka verslui už atėjimą. Reikia išsiaiškinti, kur tas infrastruktūros mokestis turi būti didesnis, o kur jis galėtų būti minimalus. Manau, kad mes pamirštame ilgalaikius procesus, ilgalaikes programas, kurios pritrauktų specialistų ir atneštų didelės naudos“, – mintijo kandidatas į merus.
M. Sinkevičius, mero pozicijos siekiantis trečią kadenciją, žvelgdamas į socialdemokratų programoje numatytą ateitį, pabrėžė tris kategorijas: aplinką, viešąsias paslaugas ir ekonominį gyvybingumą. Jis atkreipė dėmesį, kad būsimos kadencijos meras nebebus Tarybos narys, bus tarybos posėdžių vedėjas, neturintis teisės nei balsuoti, nei įtakoti sprendimus. Jis pats savo nuožiūra galės paskirti ir atleisti administracijos direktorių, bus atsakingas už biudžeto suformavimą ir jo vykdymą, turės daugelį kitų įpareigojimų.
„Infrastruktūros mokesčio klausimu noriu priminti klasiką: gyvenime neišvengsime dviejų dalykų – mirties ir mokesčių. Juk infrastruktūros mokestis yra skirtas infrastruktūrai įrengti – įvesti vandentiekį, įrengti visus kitus būtinus dalykus“, – debatų dalyviams priminė jis.
Nedarbą Jonavos rajone M. Sinkevičius pavadino rykšte. Užimtumo tarnybos duomenimis, sausio mėnesį nedarbo lygis siekė daugiau kaip 11 procentų. Daugiausia bedarbių užregistruota Upninkų, Šilų, Ruklos seniūnijose. „Gal ilgalaikius bedarbius reikėtų komisuoti ir dirbti tik su motyvuotais? Reikalinga savivaldybės, Užimtumo tarnybos ir ieškančiųjų darbo akistata. Vienas bedarbis sakys, kad neturi, kur palikti mažamečio vaiko – ieškokime išeities, kitas aiškins, kad sudėtinga pasiekti darbovietę. Ieškokime pagalbos. Reikia rasti būdų, kad neliktų priežasčių pasiteisinti ir gyventi tik iš gaunamų išmokų. Tada ir padėtis pasikeis“, – variantus pateikė šiandienis rajono vadovas M. Sinkevičius.
Po ketverių metų
Debatų metu kai kuriais aspektais kandidatų nuomonės sutapo, kitais – kardinaliai išsiskyrė. Tačiau kiekvienas mero pareigų siekiantis politikas teigė jaučiąs atsakomybę už savo rajono gyventojus ir tikino sieksiantis dirbti sąžiningai ir atsakingai.
Kokia bus Jonava po ketverių metų, jei jie taptų merais, kandidatai atsakė taip:
Ž. Galimovas: „Išaugusi gyventojų skaičiumi, dar gražesnė, žavinti ne tik išoriniu, bet ir vidiniu grožiu, turinti kūrybingą ir žavų merą.“
V. Jaroščenka: „Siekčiau, kad žmonės, sugrįžtų iš emigracijos ir džiaugtųsi pasikeitusiu miestu.“
G. Jasiulionis: „Po ketverių metų Jonavą matau kaip stiprų, ekonominį centrą.“
R. Kučinskienė: „Noriu matyti Jonavą augančią, stiprėjančią, veiklią, siūlančią daug užsiėmimų.“
B. Liutkus: „Norėčiau, kad žmonės būtų laimingi, vaikai džiaugtųsi įvairiais užsiėmimais, turėtų futbolo maniežą ir dalyvautų futbolo aukščiausioje lygoje.“
M. Sinkevičius: „Būtų pirmaujanti, pavyzdys kitoms panašaus dydžio savivaldybėms, kad būtų tinkama aplinka gyventi, kad gyventojai gautų aukščiausios kokybės paslaugas, kad kiekvienas darbas būtų gerai apmokamas.“
G. Stašionis: „Jei mane išrinks meru, po ketverių metų 42 tūkstančiai gyventojų rajone jau bus istorija – eisime, kilsime aukštyn ir gyvensime puikiai.“
Irena BŪTĖNAITĖ
Nuotraukų autorius A. Reipa.
Tai nėra politinė reklama. Tai neatlygintinai skleidžiamas informacinis pranešimas turintis politikų komentarus/nuomones/požiūrius.
