Įmonių patiriamos problemos dėl lėšų užlaikymo bankuose atliekant mokėjimo operacijas ar sąskaitos ribojimų

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vardu gegužės 11 dieną Mokėjimų taryboje (https://www.lb.lt/lt/mokejimu-taryba) pristatėme Rūmų narių įvardintas problemas, su kuriomis jie susiduria atliekant mokėjimus ir naudojantis kitomis bankų Lietuvoje paslaugomis. Mokėjimų sulaikymo problematiką 2022 m. gruodžio mėn. Mokėjimų taryboje iškėlė Lietuvos PPA rūmų asociacijos atstovė Vaida Butkuvienė, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė, UAB „Aurita” direktorė.

Balandžio – gegužės mėnesiais klausėme Rūmų narių, norėdami nustatyti problemos mastą dėl lėšų užlaikymo, sąskaitų neatidarymo/uždarymo ar kitų problemų, susijusių su pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimu, sankcijų patikra atliekant mokėjimus negrynaisiais pinigais ar įnešant grynuosius pinigus į sąskaitą. Tyrimo klausimynas buvo suderintas su Lietuvos banku. Gavome 49 įmonių atsakymus (Kauno, Panevėžio, Šiaulių, Klaipėdos) į anketos klausimus, keletas atsakymų taip pat mus pasiekė el. paštu, beje, juos laikas nuo laiko vis gauname bendraudami su nariais. Todėl galime drąsiai teigti, kad įmonės patiria sunkumų, ypatingai tarptautinių atsiskaitymų srityje, kuomet yra sulaikomi mokėjimai.

Gauti atsakymai rodo, kad daugiausia problemų įmonėms iškyla su išeinančių ir įeinančių  mokėjimų sulaikymu. 

• 41 proc. respondentų, kurie atlieka mokėjimus į ES ir EES šalis, vidutiniškai tenka 6,43 sulaikyti mokėjimai per praėjusius 6 mėnesius, vidutinė sulaikymo trukmė 8,68 dienos.
• 59 proc. respondentų, kurie atlieka mokėjimus į trečiąsias šalis, vidutiniškai tenka 3,73 sulaikyti mokėjimai per pastaruosius 6 mėnesius, vidutinė sulaikymo trukmė 8,53 dienos.
• 46 proc. respondentų, kurie gauna mokėjimus iš  ES ir EES šalių,  vidutiniškai tenka 5 sulaikyti mokėjimai per pastaruosius 6 mėnesius, vidutinė sulaikymo trukmė 7,66 dienos.
• 58 proc. respondentų, kurie gauna mokėjimus iš trečiųjų šalių,  vidutiniškai tenka 8,46 sulaikyti mokėjimai per pastaruosius 6 mėnesius, vidutinė sulaikymo trukmė 10 dienų.

Įmonės įvardija, kad patiria šiuos sunkumus (perteklinius ar neįgyvendinamus reikalavimus): 

31 įmonė (76 %) iš 41 atsakiusių respondentų įvardino, kad susiduria su pertekliniais reikalavimais:

• 23 (74 %) Taip, mokėjimų sulaikymo atveju
•   7 (23 %) Taip, sąskaitos apribojimo (užblokavimo), uždarymo atveju
•   4 (13 %) Taip, sąskaitos atidarymo atveju
•   kiti atvejai pavieniai

Kas įmones apsunkina:

• Sandorio dokumentų, pirkėjo ir tiekėjo komercinius santykius pagrindžiančių dokumentų pateikimas  (sutarčių, sąskaitų, eksporto dokumentų, garantinių raštų,  krovinio draudimo, paaiškinimų apie sutarties objektą, pvz.: įrangą, kliento klientų sąrašų, kliento audituotų finansinių ataskaitų ir t.t) kopijų pateikimas. Dažnai įmonės įvardino, kad tai konfidenciali informacija.
• Informacija apie galutinį gavėją (dokumentai, pagrindžiantys lėšų siuntėjo galutinius naudos gavėjus, struktūrą iki fizinio asmens lygio, t. y. pateiktame dokumente (išraše) turi atsispindėti fiziniai asmenys (naudos gavėjai), jų valdomų akcijų kiekis, įstatinis kapitalas, asmens duomenys (pilietybė, asmens kodas, užsienio piliečiui gimimo data).
• Pervedamų lėšų kilmę pagrindžiantys dokumentai (banko išrašo fragmentas, kuriame matytųsi pervestų/susigeneravusių lėšų kilmė)
• Mokėjimo atveju pagal išankstinę sąskaitą faktūrą bankas prašė pateikti krovinio išgabenimo dokumentus (CMR e-AD sąskaitą muitinės deklaracijos, TARIC kodus), nors krovinys gali būti išgabentas tik po pinigų gavimo fakto, bankas neįskaitė mokėjimo į įmonės sąskaitą.
• Stabdomi pasikartojantys mokėjimai: pvz.: įmonė turi dukterinę įmonę Sakartvele, kuri periodiškai atsiskaito už prekes, tačiau įeinantys mokėjimai nuolatos užlaikomi, reikalaujama įvairių mokėjimą pagrindžiančių dokumentų; įmonė turi ryšių su Indija, Kinija (kliento anketoje nurodyti duomenys, įmonė atsiskaito per tą patį banką, sudarydama faktoringo sutartis), tačiau šiemet mokėjimai tikrinami.
• Bankas reikalauja labai daug duomenų apie vidinius verslo ryšius bei procesus, pinigų srautus, partnerių apyvartas, prognozuojamas apyvartas ir kt.

Ar buvo įmonei buvo suteiktas pakankamas laikas informacijai/dokumentams pateikti? Pusė įmonių atsakė, kad taip, kitos – ne.

Ar įmonei visas dokumentų, informacijos, įrodymų pateikimo procesas bankui yra per sudėtingas ir (ar) pateiktos informacijos vertinimas trunka per ilgai?
22 (71 %) įmonės iš 31 atsakė taip arba nurodė konkrečias situacijas.

Ar per pastaruosius 6 mėn. susidūrėte su nepakankamu komunikavimu iš bankų pusės ar informacijos trūkumu dėl sulaikytų lėšų, reikiamos pateikti informacijos (dokumentų), mokėjimų (lėšų sulaikymo) tikrinimo eigos, terminų ir pan.? Iš 42 įmonių 22 susidūrė (52 %)

• 12 (54 %)  Bankas nenurodė preliminaraus termino, kiek laiko bus sulaikytas mokėjimas
• 12 (54 %) Buvo sunku susisiekti su atsakingu banko darbuotoju (nekėlė telefono, neatrašė į el. laiškus ir pan.), gauti prašomą suteikti informaciją dėl sulaikyto mokėjimo
•   8 (36 %) Apie sulaikytą mokėjimą bankas neinformavo nedelsiant arba neinformavo visai
•   6 (27 %) Banko reikalavimai sulaikius mokėjimą buvo pateikti neaiškiai arba buvo neįgyvendinami
•   6 (27 %) Bankas nenurodė priežasties, dėl kurios buvo sulaikytas mokėjimas

Poveikis verslui: 

• Apsunkinti atsiskaitymai su tiekėjais ir pirkėjais.
• Užlaikomos apyvartinės lėšos.
• Įmonės patiria finansinius nuostolius dėl sutartyje numatytų atsiskaitymų terminų (vėlavimo) nesilaikymo.
• Reikalingi papildomi žmogiškieji resursai.
• Reputacinė rizika: įvairios informacijos reikalavimas iš kliento sukuria nepasitikėjimą.
• Banko mokestis: kai kurios įmonės nurodė, kad 1 lėšų patikrinimas kainuoja 50 Eur mokestį.
• Nutrūkęs bendradarbiavimas su klientu, atšaukti užsakymai, patirtas nuostolis, negautos pajamos.
• Naudotų automobilių prekyba visiškai sustojo.

Įmonės taip pat pateikė keletą atvejų ir situacijų dėl sąskaitų atidarymo ar apribojimų atvejų. Reiškė susirūpinimą dėl Lietuvos įmonių sąskaitų atidarymo ES šalių bankuose, kuomet tai padaryti labai sunku, nes susilaukia daug patikrinimų traktuojant, kad Lietuva patenka į didelę karo riziką.

Lietuvos banko pozicija:

Asta Kuniyoshi, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja, padėkojo už pristatytą informaciją ir pažymėjo, kad dalis teikiamų paslaugų apribojimų yra neišvengiami siekiant, kad FĮ tinkamai valdytų PPTF rizikas ir nepažeistų tarptautinių sankcijų reikalavimų, ypatingai vykstančio karo kontekste, tačiau Lietuvos bankas atlieka veiksmus dėl klientų patirties gerinimo bankams įgyvendinant PPTF prevencijos reikalavimus. Lietuvos bankas 2021 m. II–IV ketvirčiais atliko tyrimą dėl rizikos mažinimo politikos taikymo praktikos (angl. de-risking), kurio tikslas buvo įvertinti, ar mokėjimo paslaugų teikėjų taikomos PPTF prevencijos priemonės ir rizikos mažinimo politika nemažina mokėjimo paslaugų prieinamumo teisėtai veikiančioms atskiroms vartotojų grupėms. Tyrimas parodė, kad de-risking‘as Lietuvoje nėra taikomas, tačiau LT verslas daugiausia susiduria su procedūriniais sunkumais ir tos problemos gali būti išspręstos. 2022 m. sausio mėn. inicijuota vieša konsultacija, kurioje Lietuvos bankas kvietė suinteresuotas šalis išsakyti savo nuomonę, pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos banko siūlomų tobulintinų sričių ir priemonių dėl mokėjimo paslaugų vartotojų patirties. Po konsultacijos buvo išskirtos trys pagrindinės problemos ir pateikti konkretūs pasiūlymai mokėjimo paslaugų teikėjams Lietuvos banko lūkesčių rašte: komunikacijos gerinimas, supaprastintas kliento pažinimo informacijos teikimas, nepagrįstų ar nepagrįstai ilgą laiką taikomų sąskaitos ribojimų / operacijų stabdymų nebuvimas. Pažymėtina, kad Lietuvos bankas su Lietuvos bankų asociacija sutarė, kad dėl tarptautinių sankcijų sustabdyti mokėjimai tipiniu atveju turi būti patikrinti ne ilgiau nei per tris savaites.

Klientų patirties gerinimas išlieka tarp Lietuvos banko prioritetų ir 2023 m. Lietuvos bankas toliau koncentruosis į klientų finansinį raštingumą šia tema (paskelbtas DUK, bus viešinamas vienlapis „Pažink savo klientą“), taip pat vertins kaip įgyvendinamos rekomendacijos, pateiktos Lietuvos banko lūkesčių rašte. Pažymėtina, kad Lietuvos bankas nagrinėja juridinių asmenų skundus, kurių pastaruoju metu mažėja. Lietuvos banko gaunami skundai yra svarbūs vertinant problematiką ir jos mastą bei įmonės gali ir turi teikti teikti skundus savo mokėjimo paslaugų teikėjams, kurie turi vidines tvarkas tokių skundų nagrinėjimui (svarbu identifikuoti užklausą kaip skundą). Lietuvos bankas gauna informaciją iš mokėjimo paslaugų teikėjų apie jiems pateiktą skundų skaičių.

Naudingos nuorodos verslui ir pasiūlymai:

1. https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-bankas-ragina-finansu-istaigas-gerinti-mokejimo-paslaugu-kokybe-ir-ju-prieinamuma-vartotojams
2. Lietuvos banko raštas dėl mokėjimo paslaugų teikimo ir vartotojų patirties gerinimo.
3. Dažniausiai užduodami klausimai (čia rasite atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie kliento pažinimo informaciją, sąskaitų ribojimą ir mokėjimų sulaikymą)
4. Informacija apie skundų teikimą Lietuvos bankui

Įmonių patiriamos problemos dėl lėšų užlaikymo bankuose atliekant mokėjimo operacija ar sąskaitos ribojimų bus nagrinėjamos ir kituose posėdžiuose. 

Informacija: daiva.vysniauskiene@chamber.lt, 868736240.