Per dieną žmogus išmeta apie 2 kg. šiukšlių, tai yra du kartus daugiau nei prieš 30 metų. Nors didžioji dalis visuomenės žino pagrindines aplinkosaugos problemas, ypač apie šiukšlinimo mastą, retas susimąsto apie tai, ką ji(s) gali individualiai nuveikti, norėdama(s) sumažinti po savęs paliekamų atliekų kiekį. Kaune įsikūręs „Kūrybos kampas 360°“ kauniečius bei miesto svečius skatina vartoti darniai, rūšiuoti teisingai, o kartą panaudotus ir pasidėvėjusius daiktus prikelti naujam gyvenimui, t.y. siekiama ir Lietuvoje išpopuliarinti antrinio dizaino (trash design) idėją. Projekto iniciatorius Giedrius Bučas, pokyčių lyderis, teigia, kad svarbiausia šio projekto misija ir žinutė – tvaresnis, darnesnis ir švaresnis pasaulis ateities kartoms. „Kūrybos kampas 360°“ dalyvauja tarptautinėje ne pelno siekiančios organizacijos „Reach for Change“ programoje, kurios pagrindinis tikslas investicija į asmenybes – socialinius verslininkus, padedančius kurti geresnį pasaulį vaikams.
Birželio 19d. „Kūrybos kampas 360°“ visus neabejingus ekologinėms problemoms, ekoprofesionalus ir ypač šeimas su vaikais, pakvies į seminarą apie darnų vartojimą, teisingą rūšiavimą ir antrinį dizainą. Pagrindinė seminaro pranešėja – Bea Johnson – „zero waste“ (jokio švaistymo ir atliekų) ekspertė, konsultantė ir rašytoja atvyksianti iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Bea laikoma „zero waste“ judėjimo pradininke, padėjusia pamatus šiam vis populiarėjančiam gyvenimo būdui. Jos knyga „Zero Waste Home“ tapo bestseleriu ir yra išversta į 11 kalbų. Gyvenimas be šiukšlių – tokia pagrindinė šio judėjimo mintis ir siekiamybė. „Kūrybos kampas 360°“ su Bea kalbasi apie tai, kaip buvo pradėtas šis judėjimas, kokiomis taisyklėmis vadovaujamasi, norint gyventi „zero waste“ gyvenimą, bei apie Bea planus aplankyti Lietuvą.
Trumpai papasakokite, kaip pradėjote gyventi pagal „zero waste“ būdą ir ką teko patirti, bandant įgyvendinti šią idėją.
Mūsų mąstymas pradėjo keistis 2006 metais, persikrausčius gyventi į miesto centrą, nes norėjome į mums reikiamas vietas patekti pėsčiomis arba važiuoti dviračiais (į mokyklą, parduotuves, kavines, kino teatrą, teatrą). Prieš įsikraustydami į mūsų nedidelį namą, metus nuomojomės butą ir naudojome labai mažai daiktų (likusią dalį daiktų padėjome saugojimui). Iškart pajutome gyvenimo su mažiau daiktų privalumus: turėjome daugiau laiko dalykams, kurie mums svarbūs, tokiems kaip susitikimai su draugais ir buvimas su šeima, laiko leidimas gamtoje. Kai nusipirkome namą, per pusę mažesnį nei senasis, atsisakėme 80% savo daiktų (taip pat tų, kuriuos laikėme saugykloje).
Savanoriškas paprastumas buvo pirmas žingsnis link gyvenimo be švaistymo ir atliekų. Laikui bėgant pradėjome domėtis aplinkosaugos problemomis (kai kurios šokiravo, kitos virkdė) – tuomet ir nusprendėme pakeisti savo gyvenimo būdą dėl geresnės savo vaikų ateities ir siekti „zero waste“. Įpusėjus ekonominei krizei, mano vyras išėjo iš darbo ir įkūrė kompaniją, konsultuojančią darnaus vartojimo klausimais, aš rūpinausi namais ir mūsų gyvenimo būdu. Nuo tada esame visiškai „waste-free“.
Dauguma galvoja, kad toks gyvenimo būdas atima labai daug laiko, todėl kasdieniame gyvenime yra neįgyvendinamas. Ar galite pasidalinti savo patirtimi sugebant visų metų šeimos šiukšles sutalpinti į stiklainį? Ar tai iš tikrųjų taip sunku kaip atrodo iš pradžių?
Tai, ką mano šeima daro, kad per metus lieka tiek atliekų, jog galima sutalpinti į stiklainį, nėra taip sudėtinga kaip gali atrodyti. Mes paprasčiausiai vadovaujamės šiuo taisyklių rinkiniu savo namuose ir kiekviename gyvenimo būdo aspekte. Mes:
Atsisakome visko, ko mums nereikia (vienkartinio plastiko, reklaminio pobūdžio pašto, produktų mėginukų)
Sumažiname kiekius tų dalykų, kurių mums reikia (drabužių ir baldų)
Perkame second-hand parduotuvėse, vienkartinio naudojimo plastikinius produktus (maišelius, stiklainius, butelius) keičiame į daugkartinio naudojimo (apsiperkame naudodami medžiaginius maišelius produktams susidėti)
Perdirbimui atiduodame viską, ko negalime atsisakyti arba dar kartą panaudoti
Kompostuojame visa kita (vaisių ir daržovių lupenas, namų dulkes)
Taigi pirmas dalykas, kurį galite padaryti, norėdami sumažinti švaistymą ir atliekas, yra pasakyti NE. Pagalvokite prieš imdami ką nors nemokamo – lankstinukus, produktų mėginukus, vizitines korteles, plastikinius maišelius ir t.t. Imdami šiuos dalykus ne tik kuriate jiems paklausą, tačiau jie yra paprasčiausias išteklių švaistymas, parsinešdami visus šiuos dalykus, apkrauname savo namus ir vėliau vis tiek tenka viską išmesti. Atsisakymas yra pirmoji „zero waste“ gyvenimo būdo taisyklė. Pabandykite ir pamatysite, kiek daug dalykų nebepateks į Jūsų namus.
Jeigu reikėtų išrinkti vieną, didžiausią grėsmę keliantį dalyką, kurio švaistymą ir atliekas reikėtų stipriai sumažinti– kas tai būtų? (kas labiausiai neramina Jus ir Jūsų šeimą)
Aš manau, kad vienkartinio plastiko naudojimas kelia daugiausiai nerimo: tarša vienkartiniais plastikais yra milžiniška, o jų gamyba – išteklių, pinigų ir laiko švaistymas.
Kokie yra trys pagrindiniai „zero waste“ gyvenimo būdo privalumai?
Mes supratome, kad „zero waste“ yra ne tik naudinga aplinkai, bet ir mums: tapome sveikesni ir sutaupome neįtikėtinai daug laiko ir pinigų (net 40% viso mūsų biudžeto).
Gyvenote dvejuose žemynuose – kokia Jūsų nuomonė apie švaistymą (susijusį su žmonių gyvenimo būdu) Europoje ir Šiaurės Amerikoje?
Žmonės galvoja, kad jeigu mes gyvename „zero waste“ Amerikoje, mums lengviau kitose pasaulio valstybėse. Tačiau aš patyriau, kad pradėti tokį gyvenimo būdą kitoje šalyje nėra lengviau. Norint savo namuose pritaikyti „zero waste“, reikia ieškoti alternatyvų, kurios atitinka asmeninius planus, yra pritaikomos pagal vietinius papročius ir apribojimus. Tačiau kiekvienas, nepaisant geografijos, gali savo gyvenime pritaikyti „zero waste“ taisykles.
Greitai aplankysite Lietuvą ir Latviją. Papasakokite daugiau apie šią kelionę.
Su šeima keliausime Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Mūsų gyvenimo pagrindas – patirtys, o ne daiktai. Dviračiais keliausime į Kuršių neriją, eisime Sietuvos kūlgrinda, pernakvosime Karuostos kalėjime, linksminsimės Siguldoje, nakvosime dvare, švęsime Jonines, eisime į pirtį, plauksime baidarėmis, tyrinėsime pelkes, ir lipsime į Talino televizijos bokštą. Aš suplanavau šią kelionę, todėl labai jos laukiu!
Kaip išlaikote „zero waste“ gyvenimo būdą keliaudami?
Apie tai galėčiau parašyti bent dešimties puslapių rašinį, bet jei trumpai: kiekvienas iš mūsų gabenamės medžiagines kuprines arba maišelius ir daugkartinio naudojimo vandens butelius. Maistui susidėti naudojame kuprines, skysčiams – butelius. Jeigu reikia apsipirkti, naudojame specialią programėlę telefone pavadinimu BULK, kuri parodo, kur yra artimiausi vietiniai turgeliai ir parduotuvės, kurios maistą parduoda ne plastikiniuose maišeliuose. Ir restoranus renkamės tokius, kur naudojami daugkartiniai indai.
Papasakokite apie savo knygą, išleistą 2013 m, ir neseniai pristatymą programėlę BULK.
Parašiau „Zero Waste Home: The Ultimate Guide to Simplifying your Life by Reducing your Waste“ norėdama pasidalinti visu darbu, kurį padarėme norėdami sumažinti savo švaistymą ir atliekas, pasidalinti informacija apie šį gyvenimo būdą ir atrastomis alternatyvomis, tam, kad kiti galėtų pradėti vadovautis „zero waste“ gyvenimo būdu ir gerų rezultatų pasiektų daug greičiau nei tai užtruko mums. Jei siekiate sumažinti švaistymą ir atliekas, kviečiu paskaityti šią knygą.
Sukūriau „Bulk“ programėlę 2013 metais, norėdama padėti žmonėms surasti darnios prekybos vietas, esančias šalia jų. Daugiau nei 11 tūkst. naudotojų įvedė daugiau nei 3000 tokių prekybos vietų visame pasaulyje. Ši programėlė ir mano knyga tapo pagrindiniais „zero waste“ bendruomenės įrankiais!
Ir pabaigai, kaip atrodytų Jūsų idealus pasaulis?
Svajoju apie „zero waste“ visuomenę, kurioje gyvens mūsų vaikai. Jei „zero waste“ labai pagerino mano šeimos gyvenimą, tik įsivaizduokite, koks poveikis būtų visai civilizacijai? Tik įsivaizduokite, jei mūsų visuomenė pradėtų labiau domėtis „buvimu“ negu „turėjimu“, taip kaip padarė mano šeima! Aš manau, kad tai išspręstų labai daug problemų. Šis judėjimas auga labai greitai, todėl gali būti, kad teigiamų pokyčių sulauksime greičiau nei manote.
Su Bea Johnson kalbėjosi Edita Kalesinskaitė
Teksto autorė Augustė Gumbytė
