Vytautas Šileikis – specialiai iš Ženevos (2)
Tarptautinės darbo organizacijos 105-ojoje konferencijoje visų valstybių atstovai vieną komitetą pasirenka kaip pagrindinį (aš pasirinkau komitetą, kuris rengia rekomendacijas “ Dėl deramo darbo pasaulinėse tiekimo grandinėse“), kituose komitetuose dalyvaujama atsižvelgiant į laiko galimybes arba dalyvauja oficialiųjų delegatų patarėjai, jeigu tokie yra atvykę. Kasdien kiekvienas komitetas rengia po du posėdžius, o pertraukose tarp jų dar dirba darbo grupės (atskirai vyriausybininkų, darbdavių, profsąjungų ir regionų). Rytas paprastai prasideda nuo vakarykštės dienos rezultatų aptarimo ir koordinacinio pasitarimo. Tokiame rytiniame vienos valandos darbdavių pasitarime dalyvauja apie 300 atstovų.
Pastarosiomis dienomis dalyvavau pasirinkto komiteto ir darbo grupių posėdžiuose, taip pat komiteto „Dėl užimtumo ir deramo darbo pereinant prie taikos“ svarstymuose, kai nesutapdavo laikas. Paprastai komiteto posėdyje dalyvauja iki 1000-1500 žmonių. Komitetuose darbo grupių atstovai teikia bendram nagrinėjimui pasiūlymus dėl rengiamo dokumento. Kiekvienas pasiūlymas, pataisos, papildymai yra teikėjų argumentuojami. Po to viešai diskutuojama suteikiant teisę pasisakyti eilės tvarka vyriausybininkų, darbdavių ir profsąjungų atstovams. Diskusijose išryškėja grupių ir regionų interesai, taip pat visas pozicijų spektras nuo konservatyviųjų iki liberaliųjų, net radikaliųjų. Pozicijos ir rengiamo dokumento formuluotės gludinamos demokratiškai balsuojant.
Pagrindinio mano pasirinkto komiteto posėdžiuose daug diskutuojama dėl terminų ir sąvokų, dėl vyriausybių vaidmens užtikrinant darbo santykių priežiūrą, dėl darbdavių ir vyriausybių kompetencijų suderinamumo. Tiekimo grandinės yra sluoksniuotos, veikiamos nuolatinės dinamikos. Klausimas yra ypatingai sudėtingas, todėl akivaizdžiai linkstama link to, kad bus įmanoma parengti tik TDO rekomendacijas, o apie konvenciją dar negali būti net kalbos. Pasaulio šalys yra labai įvairios, nepalyginamos. TDO nedisponuoja patikima informacija iš šalių, todėl tariamasi, kad reikia pirmiausia sukurti observatoriją, surinkti duomenis, juos apibendrinti, po to sukurti bendradarbiavimo platformą.
Buvo įdomu išklausyti pranešimus iš skirtingų kontinentų ir suprasti, kad yra šalių, kurios daug laimėjo, kai įsitraukė į globalias tiekimo grandines (analogija gali būti ir Lietuva, kai sėkmingai integravosi į ES). Sėkmės pavyzdžiai rodo, kad globalios tiekimo grandinės yra ne pavojus, bet galimybė. Kitų šalių atstovus tai dar gąsdina, nes jie mato, kaip padoraus darbo nuostatas pažeidžia vaikų išnaudojimas, viršvalandžių darbas žvejyboje ar net „mokestinės atostogos“ laisvosiose ekonominėse zonose (kurios, žinoma, nepanašios į mūsiškes). Vis dėlto skirtingos patirtys, mentalitetas, kultūriniai skirtumai, nenuspėjami interesai veikia. Kongresas yra gera vieta pozicijų suartinimui, diskusijoms, gerosios patirties perdavimui.
Įdomu ir užimtumo komiteto darbe, kur kalbama apie padoraus darbo organizavimo problemas šalyse po karinių konfliktų, gamtos katastrofų ar kitų niokojančių humanitarinių krizių. Turkijos atstovas pateikė savo šalies patirtį dirbant su trimis milijonais Sirijos pabėgėlių, iš kurių tik dešimtadalis įsiliejo į Turkijos darbo rinką, o kiti neturi tinkamų kompetencijų ir gebėjimų. Bangladeše tik 10 proc. įmonių darbas ir darbo santykiai yra formalizuoti ir kontroliuojami, 3400 įmonių buvo uždarytos dėl vaikų išnaudojimo, nesaugių darbo sąlygų ir pan. Pirmosios diskusijos rodo, kad dar reikia įdėti daug darbo suderinant sąvokas ir terminus. Rusijos atstovai atvažiavo su gerais namų darbais ir kritikavo preliminarius TDO pateiktus „katastrofos“ ir „nelaimės“ apibrėžimus siekdami, kad nebūtų jiems nenaudingų interpretacijų.
Lygiagrečiai su komitetų ir darbo grupių posėdžiais nuo vakar vyksta ir plenariniai posėdžiai, kuriuose yra užsirašę pasisakymams per 250 atstovų. Tai dažniausiai delegacijų vadovai – darbo ministrai. Jų pasisakymams skiriama griežtai iki 5 minučių, per kurias spėjama išsakyti oficialias jų atstovaujamų valstybių pozicijas konferencijoje svarstomais klausimais.
Kitą savaitę į Ženevą atvyks ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
