Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, UAB „Kauno stiklas“ direktorius ir akcininkas Evaldas Sauliūnas, dalyvaudamas konferencijoje „Žaliasis kursas: keliai ir klystkeliai“ išsakė mintis dėl gamybos konkurencingumo žaliojo kurso kontekste.
Tarptautinė konferencija „Žaliasis kursas: keliai ir klystkeliai“ gegužės 23 d. vyko Klaipėdoje. Europos parlamento narys Aurelijus Veryga pakvietė Kauno PPA rūmų atstovą pasisakyti diskusijoje „(Ne)išmoktos žaliojo kurso pamokos. Ar išliksime konkurencingi?“
Evaldas Sauliūnas dėkojo organizatoriams už galimybę aptarti žaliąjį kursą per konkurencijos prizmę bei pasveikino Rūmų bendruomenę su prekybos ir pramonės rūmų 100-mečiu Lietuvoje.
Kauno PPA rūmų viceprezidentas išsakė šią poziciją ir pateikė pavyzdžius „Paskutinius 5 metus ES makroekonominiais rodikliais tikrai neblizga palyginus su JAV, Kinija. Kiekvienais metais atsiliekame. Priežastis – ne viena, tačiau viena iš jų yra žaliasis kursas. Imkime konkretų pavyzdį – anglies dvideginį. Europa apyvartinių taršos leidimų sistemą įsivedė 2005 metais, tai jau 20 metų. Kinija – 2021 m. įsivedė mokestį energijai gaminti – skatina elektros gamybą iš atsinaujinančių šaltinių. Amerikoje tik kelios valstijos turi įsivedusios simbolinius ribojimus. Pvz.: stiklo fabrike leidimai sudaro 5 proc. gamybinės savikainos. Turime konkurentus Baltarusijoje, Turkijoje – jie turi užsakymų daugiau, mes mažiau – atiduodame savo rinką. Paradoksas toks, kad ES gamyba sumažėja, o padidėja trečiose šalyse. Ten dujų kaina mažesnė, reikalavimai mažesni ir 1 kg stiklo pagaminti išmetama 1,5-2 kartų daugiau anglies dvideginio. Mes mažiname, o efektas priešingas. Tačiau mes ir rinkas prarandame, konkurencingumą mažiname. Lietuvos 20 proc. BVP sugeneruoja iš gamybos, todėl sąlygos gamybai yra labai svarbios. Koks receptas gali būti? Visos šalys, bent jau pagrindinės, turi laikytis vienodų principų ir taisyklių – dalyvauja Kioto protokole, Paryžiaus susitarime, o tikrai ne visos laikosi, gaunasi, kad turime naudos gavėjų be jų indėlio. Žalias kursas taip pat turi įtakos saugumui, pvz.: plieno gamybos praktiškai neliko ES. Ką daryti karinio konflikto metu – iš ko galėtume pirkti plieną? Administracinė žaliojo kurso našta taip pat didelė, pvz.: vystome nestandartinė projektą – iš medžio atliekų norime gaminti dujas, projektas vyksta jau 2 metais, tačiau leidimų dar neturime. Turime daug neapibrėžtų reikalavimų, todėl valdininkai atsargūs – nenori rizikuoti ir nepriima sprendimų“.
Visą konferenciją „Žaliasis kursas: keliai ir klystkeliai“ galite matyti čia: https://www.delfi.lt/tv/laidos/partnerio-turinys/konferencija-zaliasis-kursas-keliai-ir-klystkeliai-120111413
