• Naujienos
  • ES struktūrinė parama: ko tikėtis verslui 2014-2020 m.?

    Lietuvoje vėluojant parengti programavimo dokumentus, realūs kvietimai įmonėms teikti projektų paraiškas ES struktūrinei paramai gauti gali pasirodyti tik metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, prognozuoja UAB „SIKC“ (Struktūrinių investicijų konsultavimo centras) projektų įgyvendinimo grupės vadovas Gintaras Bleizgys.

    Turintis 16 metų darbo patirtį rengiant ir administruojant projektus, kurių bendra vertė sudaro apie 1,5 mlrd. litų, lektorius rūmų nariams pateikė naudingos informacijos apie pokyčius, finansavimo kryptis, projektų atrankos kriterijus ir įgyvendinimo subtilumus naujuoju programavimo laikotarpiu. Nemokamą seminarą surengė Enterprise Europe Network, kurį koordinuoja Kauno PPA rūmai.

    „Mano patarimas: jeigu projekto imsitės ir negavę ES paramos, tada renkite paraišką, nes tai jį atpigins. Jeigu projekto nevykdysite, jei pinigų negausite, geriau visai nepradėti, nes tai kertasi su verslo logika“, – kalbėjo projektų vadovas.

    G. Bleizgys atkreipė dėmesį, kad daugiausia ES paramos lėšų skiriama viešajam sektoriui, infrastruktūrai, o ne atsiperkantiems projektams.

    Lektoriaus teigimu, verslui aktualios dvi pozicijos: gauti paramą verslo plėtrai ir užsakymų iš europinėmis lėšomis finansuojamų viešojo sektoriaus projektų, kuriuose bus perkamos paslaugos ir darbai (nuo asfalto iki medicinos įrangos).

    Jis atkreipė dėmesį, kad verslas gali tikėtis paramos ne tik verslo ir mokslo sąveikai, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei gamybai, bet ir tam reikalingų pastatų rekonstrukcijai bei statybai.

    Naujuoju periodu ypač akcentuojamas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Už tai bus suteikiama daugiau balų.

    Kuriant paskatas inovatyvaus verslo plėtrai, finansuojama nuo idėjos, jos patentavimo, reklamos iki bandomųjų gaminių (pati gamyba bus remiama iš kitų programų).

    G. Bleizgys atkreipė dėmesį į kai kuriuos subtilumus. Pavyzdžiui, įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektus, pareiškėjas privalės dar 3-5 metus po projekto įgyvendinimo didinti išlaidas MTEP ir tiek pat metų išlaikyti sukurtas ilgalaikes tyrėjų ir pagalbinio personalo darbo vietas.

    G. Bleizgys rekomendavo įmonėms jungtis į klasterius, nes tai suteiks papildomų balų vertinant paraiškas.

Skip to content