Kuo nuolatinė buveinė skiriasi nuo įmonės filialo ar atstovybės užsienyje? Kokie požymiai identifikuoja, jog veikla vykdoma per nuolatinę buveinę? Kurie iš jų reikšmingi pelno mokesčio mokėjimui? Kas yra vadinamasis „ištiestos rankos principas“? Koks dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių santykis su vietiniais valstybių įstatymais? Kaip šių sutarčių nuostatos taikomos praktikoje? Kokią verslo formą pasirinkti planuojant žengti į kitas rinkas? Kada veikla traktuojama kaip darbuotojų nuoma, o kada – kaip veikla per nuolatinę buveinę?
Tokius klausimus rūmų Eksportuotojų klubo nariai nagrinėjo su UAB „Scandinavian Accounting and Consulting“ Verslo apskaitos departamento vadovu Vidmantu Miliumi. Nuo 1994 m. veikianti bendrovė yra tarptautinio tinklo „Baker Tilly International“ narė ir atstovauja Lietuvai šioje organizacijoje.
Klubo nariams V. Milius pristatė ir komentavo tarptautinius reikalavimus dėl nuolatinių buveinių užsienio valstybėse. Pavyzdžiui, vienas iš svarbių požymių, patvirtinančių, kad veikla vykdoma per nuolatinę buveinę, yra ten dirbantis vadovas arba darbuotojai, turintys įgaliojimus sudaryti sutartis. Dėl pelno mokesčio mokėjimo atsižvelgiama, ar yra užbaigtas trijų etapų komercinių operacijų ciklas. V. Milius pabrėžė, kad dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys turi viršenybę prieš vietinius įstatymus. Be to, šios sutartys naikina gyventojų pajamų apmokestinimą vienoje iš šalių.
Eksportuotojų klubo nariai diskutavo dėl rizikos identifikavimo einant į užsienio rinkas, dalijosi savo veiklos su užsienio partneriais patirtimi.