Rugsėjo 23-24 d. Rumunijos sostinėje Bukarešte įvyko tarptautinis praktinis ECVET seminaras „Mokymosi rezultatai darbo rinkos perspektyvoje“ („Learning outcome and the labour market perspective“), kuriame dalyvavo 25 šalių švietimo ir mokslo ministerijų bei verslo atstovai.
Pasak seminare dalyvavusios Kauno PPA rūmų Profesinio rengimo skyriaus vyr. specialistės, nacionalinės ECVET ekspertės Aušros Giedrienės, diskusijose pateikta svarbių ir naudingų įžvalgų, nagrinėtos kitų šalių patirtys.
Pagrindiniai analizuoti klausimai – ECVET principų nauda verslo pasauliui projektuojant bei įgyvendinant mokymo programas; kaip ECVET principais paremtos kvalifikacijos gali padėti darbo rinkai; kaip mokymosi rezultatų vienetai teikia naudą darbo rinkai; kaip įtraukti darbdavius į profesinį rengimą; kaip identifikuoti ECVET įgyvendinimo profesinio rengimo srityje naudą bei suvaržymus; kaip skatinti ECVET naudojimą atsižvelgiant į kiekvienos šalies vystomas iniciatyvas.
Seminaro metu buvo detaliau analizuojamos Slovėnijos, Prancūzijos, Belgijos, Rumunijos, Vokietijos profesinio rengimo sistemos, formuluojamos praktinės užduotys, lyginamosios dalyvaujančių ekspertų šalių profesinio rengimo sistemų analizės pagrindu aptarta mokymosi rezultatų nauda darbo rinkai.
Įdomių įžvalgų pateikė ir pats ECVET sukūrėjas M. Aribaud bei EK Švietimo ir kultūros direktorato atstovas C. Scatoli. Pastarasis teigia, jog ECVET nereikia reklamuoti, reikia remti ir pradėti naudoti. M. Aribaud siūlo nesureikšminti darbdavių skundų, jog šiais laikais jaunuoliai po profesijos įgijimo neturi įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų darbo rinkai. Šis skundas yra senas kaip pasaulis, kuris skamba net Biblijoje. Anot jo, nėra buvę tokių laikų, kada darbdaviai būtų patenkinti profesiniu rengimu.
R. Siilivask iš Estijos Švietimo ir mokslo ministerijos pabrėžė jaunų, kapitalistinių šalių (Estijos, Latvijos, Lietuvos…) ekonominės situacijos išskirtinumą, formuojant socialinį dialogą tarp švietimo ir verslo bendruomenių. Tokiose šalyse darbdavių įtraukimas ir dalyvavimas profesiniame rengime vis dar lieka iššūkiu.
M. Aribaud pabrėžė, jog verslo pasaulis neturi kalbėti po vieną, o tik per asocijuotas verslo struktūras. Kai įmonės kalba po vieną, išsikreipia tikri darbo rinkos poreikiai, nes jie susiaurinami iki vienos įmonės situacijos.
Ch.Sperle, pristatydamas Vokietijos dualinį mokymą, akcentavo, jog profesinio rengimo standartai ir mokymo programos turi būti rengiami ilgalaikei perspektyvai – mažiausiai 15 metų į priekį. Nes keičiantis mokymo priemonėms (įrangai, technologijoms) esminės siekiamos profesijos kompetencijos neturi keistis.
R.Maniak, ECVET komandos fasilitatorius, pabrėžė, jog ECVET turi prasmę tik tuomet, kai visiems dalyviams gerai suvokiami jo principai ir prasmė. ECVET buvo kuriamas ne dėl švietimo sektoriaus, o dėl darbo rinkos. Tam, kad sėkmingai veiktų ši sistema, labai svarbu šalies politinis įsipareigojimas, tačiau dar svarbiau suvokti ir teisingai įgyvendinti techninius ECVET parametrus. Įkvepiantis sėkmės pavyzdys yra Europasas, kuris kažkada irgi atrodė sunkiai įgyvendinamas.
Mokymų metu iškilo ir šiek tiek abejonių dėl ECVET šalutinio galimo poveikio. Pvz., dalinis (-iai) kvalifikacijos pripažinimas gali sukelti ir skatinti didesnį mokinių nubyrėjimą profesiniame rengime.
Kita šio seminaro sesija numatoma gruodžio 16-17 d. Briuselyje. Po paskutinės sesijos bus parengta išsami ataskaita dėl ECVET naudojimo prielaidų visose ES šalyse.
