Liepos pradžioje Lietuva oficialiai tapo 36-ąja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare. Narystė EBPO yra pripažįstama kaip šalies ekonominio stabilumo ir patikimumo garantas, į ją atsižvelgiama teikiant vyriausybėms paskolas, planuojant ilgalaikes investicijas. Būdama EBPO nare Lietuva galės naudotis naujausiais EBPO tyrimais ir geriausia 35 EBPO šalių narių praktika sprendžiant konkrečias ekonominės politikos problemas.
EBPO paskelbė Lietuvoje veikiančių bendrovių valdysenos apžvalgą, kurioje teigiamai įvertinti Lietuvos gebėjimai, vykdytos reformos ir noras diegti EBPO standartus ir principus. Apžvalgoje vertinama šalies teisinė aplinka, bendrovių priežiūrą vykdančios institucijos ir įmonės, kurioms taikomi EBPO Bendrovių valdysenos principai bei EBPO Valstybės valdomų įmonių valdymo gairės. Apžvalgoje pažymima, kad nuo 2015 metų, kai buvo pakviesta pradėti stojimo į EBPO procesą, Lietuva nuosekliai vykdė EBPO pateiktas rekomendacijas bendrovių teisės srityje.
„Ši apžvalga parodo, kad Lietuva bendrovių valdymo srityje įveikė geriausių tarptautinių standartų kartelę. Tačiau ir įstojus į EBPO valstybės valdomų įmonių reforma bus tęsiama, siekiant stiprinti valstybės gebėjimus įmonėms formuluoti tikslus, užtikrinti skaidresnę jų veiklą, efektyvesnį valdymą ir didesnę grąžą valstybei“, – sako ūkio ministras Virginijus Sinkevičius.
EBPO ekspertai teigiamai vertina Lietuvos ryžtą ir gebėjimus įmonių valdyme taikyti EBPO valdysenos principų ir valdymo gairių nuostatas ir jau įgyvendintus svarbius pokyčius, vykdant valstybės valdomų įmonių pertvarką. Didžioji dalis EBPO teiktų rekomendacijų jau įgyvendintos, tačiau EBPO numato ir toliau stebėti Lietuvos veiksmus, kuriais bus tobulinamas įmonių valdymas.
Viena iš EBPO rekomendacijų – pirmenybę teikti pagal Akcinių bendrovių įstatymą veikiančių bendrovių valdybų stiprinimui. Valstybės valdomų įmonių srityje rekomenduojama ir toliau stiprinti valstybės nuosavybės koordinavimo funkciją, didinti valdybų nepriklausomumą, tobulinti įmonių kolegialių organų atrankos procedūras, tęsti valstybės įmonių teisinę formą turinčių įmonių pertvarką į bendroves ir toliau siekti, kad didžiosios VVĮ privalomai taikytų informacijos atskleidimo reikalavimus, taip pat Akcinių bendrovių įstatyme atsisakyti nuostatos dėl valstybės valdomų bendrovių vadovų kadencijų.
Papildomai rekomenduojama užtikrinti, kad sujungtoms miškų urėdijoms ir kelių priežiūrą vykdančioms įmonėms būtų taikomi aukšti valdysenos ir skaidrumo reikalavimai.
Pastaraisiais metais Lietuva įgyvendino nemažai ženklių pokyčių siekdama efektyvinti VVĮ valdyseną. Vienas svarbiausių žingsnių – depolitizuotos valdybos, padidintas nepriklausomų narių skaičius VVĮ valdybose. 2015 m. pabaigoje dar buvo 63 politinio pasitikėjimo nariai, šių metų pradžioje – jau nė vieno. 2018 m. birželio mėn. duomenimis, VVĮ valdybose yra 113 nepriklausomų narių.
Ūkio ministerija šiuo metu ir toliau tobulina nepriklausomų valdybos narių atrankos reglamentavimą. Svarstoma galimybė parengti nepriklausomų valdybos narių veiklos pavyzdinę sutartį, suvienodinti valstybės įmonių ir bendrovių valdybos narių atlygio reguliavimą. Tikimasi, kad padidėjęs valstybės valdomų įmonių efektyvumas ir veiklos skaidrumas turės teigiamą poveikį visai Lietuvos ekonomikai.
Be to, atlikta valstybės valdomų įmonių teisinių formų peržiūra ir pradėta faktinė jų reforma: iš 118 valstybės valdomų įmonių liko 66, dalis iš jų bus toliau pertvarkomos ar likviduojamos.
Siekdama užtikrinti skaidresnę valstybės valdomų įmonių veiklą, efektyvesnį valdymą ir didesnę grąžą valstybei, Lietuva planuoja toliau stiprinti valstybės nuosavybės funkcijas ir suteikti daugiau galių Valdymo koordinavimo centrui, kuris yra atsakingas už visų valstybės valdomų įmonių valdymo politikos įgyvendinimo koordinavimą. Taip pat planuojama detaliai įvertinti valstybės įmonės teisinės formos juridinių asmenų veiklų tikslingumą ir siekti tinkamiausio valstybės valdomų bendrovių optimizavimo. Visi planuojami veiksmai ir ateityje bus vertinami EBPO.
Parengta pagal Ūkio ministerijos informaciją.