Antrą kartą Kauno PPA rūmų surengtoje diskusijoje su Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovais apie kelių infrastruktūros plėtrą Kauno ir Marijampolės apskrityse aptarti regiono savivaldybėms ir verslui aktualūs klausimai. Diskusiją moderavo rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius.
„Kelių infrastruktūros gyvavimo ciklas yra ilgas, todėl plėtra planuojama iki 2035 m., įvertinant ne tik naujus projektus, bet nepamirštant ir esamos infrastruktūros būklės, – pristatydamas kelių priežiūrą ir plėtrą šiam laikotarpiui pabrėžė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Vitalijus Andrejevas. – Turime skirtingų požiūrių, bet diskusija ir skiriama tam, kad sutartume dėl prioritetų, rastume sąlyčio taškų.“
Prieš rengiant diskusiją rūmai surinko kelias dešimtis verslo ir savivaldybių klausimų. Į kai kuriuos iš jų bsu atsakyta individualiai, dalis jų iškelti susitikime. Pavyzdžiui, Birštono merė Nijolė Dirginčienė apgailestavo: „Kaip plėtoti verslą regionuose, jei nėra gero kelio? Iš Kauno į Birštoną tenka važiuoti iki pusantros valandos. Mums labai svarbu, kada bus remontuojamas kelias „Kaunas – Prienai?“
LAKD vadovas neteikė pažadų, kad tai įvyks anksčiau nei 2025 m. Jo teigimu, jei kelionėje sutaupysim kelias minutes, dėl to atidėti svarbesnius projektus būtų nelogiška.
Rūmų viceprezidentas, UAB „Dinaka“ direktorius Vytas Čičelis priminė jau 10 metų svarstomą klausimą dėl viaduko ties Giraite iš automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda. „Tai yra vienintelis nukeltas projektas iš dešimties, mūsų aptartų pirmoje diskusijoje spalio mėnesį. Kitais metais darbai turi prasidėti, dabar vyksta projektavimas“, – aiškino V. Andrejevas.
Susisiekimo ministro patarėjas Gediminas Vaitkevičius atkreipė dėmesį į viešojo transporto plėtrą ir savivaldybių bendradarbiavimą šioje srityje. Diskusijoje taip pat užsiminta, kad Konstitucinis Teismas nagrinės degalų akcizo dalies skyrimą kelių priežiūrai. Jo netekus, gerokai sumažėtų kelių infrastruktūrai skiriamos lėšos
Atsakydami į verslo nepasitenkinimą, kad tiesiant ar remontuojant kelius degalinės, kavinės, moteliai neretai „atskiriami“ nuo kelių triukšmo sienelėmis ir pan., valstybinių institucijų atstovai priminė 2016 m. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kad visuomeninis interesas yra aukščiau ūkio subjekto intereso. O padidėjęs eismo srautas galiausiai verslui pasidaro naudingas.
Kaunui ir rajonui tebelieka aktualūs klausimai dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ruožo ties „Mega“ rekonstravimo ir „Megos“ sankryžos, jungiamųjų kelių rekonstravimo darbų, dėl Kleboniškio tilto per Neries upę platinimo.
Marijampolės meras Povilas Isoda teiravosi, ar yra planuojama kada ir kaip bus sprendžiamas pravažiavimas per geležinkelio pervažą kelyje Marijampolė – Baraginė (2626), nes, jų žiniomis, ateityje „RailBaltica“ vėžėje neliks vieno lygio pervažų? Tas kelias veda į laisvąją ekonominę zoną ir šalia besikuriančius kitus stambius pramonės objektus. LKAD vadovas užtikrino, kad valstybinės reikšmės keliai nėra nukertami.
Susitikime sutarta, kad tokios diskusijos vyks nuolat kartą per metus. Kauno PPA rūmai kai kuriais aptartais klausimais planuoja pateikti bendrą poziciją Seimui ir Vyriausybei.
Valstybinės reikšmės kelių priežiūra ir plėtra 2019-2035 metais