Balandžio 28 dieną Lietuvos PPAR asociacijos organizuotame susitikime su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene, viceministrais Regina Valutyte ir Rolandu Zuoza dalyvavo Kauno PPAR viceprezidentai: Vydas Damalakas, Evaldas Sauliūnas, Vidas Butkus ir generalinis sekretorius Rimas Varkulevičius.
Pastarojo laikotarpio geopolitiniai ir ekonominiai iššūkių sprendimai išimtinai priklauso nuo žmonių gebėjimų. Mažėjantys demografiniai šalies rodikliai pirmiausia įtakoja jau esamą ir būsimą apsirūpinimą žmogiškaisiais ištekliais, būtinais ekonominiam valstybės potencialui. Valstybės sukurta švietimo sistema turi garantuoti būtiną specialistų parengimą, kuris atitinka visuomenės poreikius. Todėl verslo atstovai aktyviai dalyvauja visose pažangiose inciatyvose, priemonėse, kurios įgalina nenutrūkstamai tobulinti žmonių žinias, jų pritaikymą gyvenime ir darbinėje veikloje. Studijų programos ir specialistų rengimas turi būti grindžiamas valstybės plėtros poreikiais.
Glaudesnis švietimo institucijų su verslu bendradarbiavimo skatinimas greičiausia duotų norimus rezultatus: užtikrintų tikslesnį specialybių poreikio nustatymą, efektyvesnį mokymo procesą bei įsidarbinimą, imlesnį mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymą versle.
Susitikime su LR švietimo, mokslo ir sporto ministre R. Popoviene KPPAR viceprezidentas E. Sauliūnas akcentavo aukštojo mokslo įtakos svarbą ekonomikos augimui, paminėdamas, kad Lietuvos pramonė sukuria apie 20% šalies BVP, todėl apsirūpinimas specialistais išlieka vienas iš svarbiausių tikslų. Tam turi būti sutelktas reikiamas dėmesys ir finansiniai resursai, ypač ruošiant inžinerinės pakraipos specialistus, tam panaudojant veikiančius STEAM centrus, pritraukiant užsienio studentus ir skatinant juos pasilikti dirbti po studijų.
Kauno PPAR viceprezidentas V. Butkus paminėjo, kad sutarčių dėl profesinio rengimo sudarymas su darbdaviais, kurie turi reikiamas sąlygas, paskatintų geresnį specialistų rengimą. Taip pat jis paminėjo, kad kolegijų absolventai dėl savo baigiamųjų darbų tikslingumo geriau atitinka darbdavių keliamus reikalavimus. V. Butkus taip pat atkreipė ministerijos vadovų dėmesį į lėšų skirstymo sporto organizacijoms neteisingumą, bei išreiškė pasiūlymą, kad būtų atkurtas sporto departamentas.
Viceprezidentas V. Damalakas pareiškė, kad darbuotojų rinkos papildymui svarbu pradėti ruošti moksleivius, atvykstančius iš trečiųjų šalių, jau vyresnėse klasėse, tai leistų jiems tęsti mokslus įgyjant specialybes ir dalyvauti darbo rinkoje.
Jis taip pat išsamiau papasakojo apie šiuo metu vyraujančias tendencijas – kai kurios profesinio mokymo įstaigos regionuose yra apjungiamos ar reorganizuojamos dėl tinklo optimizavimo. Todėl verslo bendruomenė išreiškia susidomėjimą galimybe naudoti šių įstaigų atsilaisvinusias patalpas savo veiklai – ypač pramonės, gamybos ar paslaugų sektoriuose, kur reikalingos cechų ar gamybinės paskirties erdvės.
Taip pat susitikime verslininkai paminėjo ministerijos atstovams, kad verslui ypač svarbu žinoti, kurios patalpos artimiausiu metu atsilaisvins, kokia jų techninė būklė bei paskirtis, taip pat – kokiomis sąlygomis jos galėtų būti perduotos naudojimui. Labai aktualu, kad verslui būtų sudarytos palankios sąlygos – pavyzdžiui, panaudos sutartys ar galimybė patalpas nuomotis už simbolinį mokestį, ypač tais atvejais, kai veikla kuria darbo vietas ir prisideda prie regionų ekonominės plėtros. Įtraukti verslo bendruomenę į planavimo procesus, kad būtų galima užtikrinti efektyvų infrastruktūros pritaikymą regionų poreikiams.
Kauno PPA rūmų generelinis sekretorius R. Varkulevičius paminėjo, apie aukštos kvalifikacijos specialistų, parengtų kolegijose, svarbą ir pareiškė, kad prasidėjusi kolegijų reforma neturi neigiamai įtakoti reikalingų specialistų rengimui pramonei ir paslaugų sektoriams. Todėl verslo atstovai pastarajai nepritaria.
Taip pat jis paminėjo, kad studijų kainos kolegijose skiriasi kartai nuo tų pačių programų universitetuose. Todėl pasiūlyta peržiūrėti norminių studijų kainų skirtumus tarp panašias studijų programas teikiančių kolegijų ir universitetų.
Ministrė R. Popovienė, atsakydama į pateiktus pasiūlymus, paminėjo, kad ne visi Vyriausybės programos punktai yra perkelti į priemonių ministerijos planą, tačiau jie bus įtraukti į metinius veiklos planus, į STEAM programos stiprinimą regionuose. Ji atkreipė dėmesį, kad būtina subalansuoti ugdymo programų reikalavimus regionuose, galimai sureguliuojant moksleivių skaičių klasėse.
Viceministras R. Zuoza paminėjo, kad bus pertvarkomos pameistrystės programos, skiriant praktiniam 70 % ir 30 % teoriniam mokymams laiko. Didesnis dėmesys bus skiriamas profesinio rengimo sertifikavimui tiek valstybinėse, tiek privačiose mokyklose, ypatingas dėmesys bus skiriamas naujų specialybių, reikalingų verslui rengimui.
Viceministrė R. Valutytė paminėjo, kad kai kurių taikomųjų specialybių rengimui kolegijoms trūksta kompetencijos. Todėl pastarųjų parengimui bus privalomai tariamasi su verslu. Ji taip pat pareiškė, kad dėl integracijos politikos nebuvimo tik 7 % užsieniečių studentų lieka Lietuvoje. Todėl ministerija tikisi, kad bendradarbiaujant su verslo organizacijomis, bus parengtas sąrašas valstybių, iš kurių būtų kviečiami studijuoti jauni žmonės bei rengiamos priemonės įsidarbinimo didinimui. Ji paminėjo, kad aukštasis mokslas turi turėti prieinamumą regionuose ir maksimaliai atitikti verslo poreikius.
