Kaunas, lapkričio 20 d. (ELTA).Vieni kitiems negailėdami kritiškų žodžių, Kauno miesto tarybos opozicijos bei valdančiosios koalicijos atstovai savivaldybės salėje vardino per pusę kadencijos nuveiktus darbus, priminė neištesėtus pažadus ir netgi „atgailavo“ dėl to, ko nespėjo padaryti. Tačiau verslininkai, kurių iniciatyva įvyko vieši debatai „Kadencijos pusiaukelė: rezultatai, kompetencija, požiūriai“, vienodai reiklūs buvo visoms be išimties miesto tarybos frakcijoms.
Tiesa, ne visos jos ryžosi dalyvauti trečią kartą surengtuose Kaune politikų bei verslininkų debatuose. Kaip paminėjo šio renginio vedėjas, politologas prof. Algis Krupavičius, „Jaunoji Lietuva“ nė sykio nesutiko viešai padiskutuoti su verslininkais ir kitais kauniečiais, kurių nemažai stebi debatus. Nors, anot vieno iš verslininkų, daug kam būtų įdomu sužinoti, ką iš tikrųjų miesto labui gero yra nuveikęs drauge su sūnumi ir dar vienu bendraminčiu „Jaunosios Lietuvos“ frakciją sudarantis „amžinasis Kauno vicemeras“ Stanislovas Buškevičius.
Debatuose orientuotasi į Kauno miesto tarybos kadencijos pusiaukelę ir stengtasi išsiaiškinti atskirų frakcijų požiūrius į Kauno problemas, jo raidą. Prof. A. Krupavičiaus nuomone, debatai turi paskatinti ir politikus pagalvoti, ar viskas vyksta taip, kaip derėtų, bei imtis ryžtingų veiksmų sėkmingai įvykdyti prieš rinkimus duotus pažadus.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų kartu su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija surengtuose debatuose galėjo dalyvauti visi norintys. Kiekvieno valia buvo po politikų pasisakymų iškelti žalią arba raudoną korteles, reiškiant pritarimą išgirstiems teiginiams arba nesutikimą su jais. Dažniausiai raudonos (nepritariančios) kortelės keltos po valdančiojoje Kauno savivaldybės koalicijoje esančios partijos Tvarka ir teisingumas deleguoto vicemero Vytauto Vasilenkos pasisakymų. Gausiai „raudonų“ vertinimų gavo ir iš Lietuvos socialdemokratų partijos pašalintas, Artūras Orlauskas – iš trijų buvusių šios partijos narių sudarytos frakcijos „Dirbame Kaunui“ atstovas. Nepaisant to, jog pasigyrė „baigęs du aukštuosius“.
Gausiausiai debatuose dalyvavo didžiausią frakciją (12) miesto savivaldybėje turinčios Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovų. Kitų frakcijų žmonių buvo po 1-3. Iš jų minčių aktualumu ir savikritiškumu išsiskyrė Darbo partijos narys Gintaras Jonas Furmanavičius.
„Mes Kaune per daug įkritę į politiką ir vaidiname didelius politikus ten, kur reikia spręsti ūkines problemas“, – sakė jis, dar pridurdamas, jog per šešetą metų, kai dirba Kauno miesto taryboje, pasigedo skaidrumo priimant reikšmingus sprendimus. Iš neišspręstų iki šiol problemų, ryškiausios G. J. Furmanavičiaus nuomone, – miesto vystymo strategijos nebuvimas ir menka savivaldybės valdomų įmonių vadovų kompetencija.
Kauno miesto meras konservatorius Andrius Kupčinskas pripažino, kad atsakomybė dėl nenuveiktų darbų ar neišspręstų problemų pirmiausia tenka didžiausiai frakcijai – Tėvynės sąjungos, nors ji absoliučios daugumos taryboje ir neturi. Jis minėjo nuo kadencijos pradžios nuveiktus darbus (stiprinamas Kauno – akademinio miesto statusas, aktyviau bendradarbiaujama su universitetais, pertvarkoma miesto transporto sistema, montuojamos naujos kauniečių saugumą turinčios labiau užtikrinti vaizdo stebėjimo kameros, priimtas sprendimas uždaryti pseudobarus ir t.t.), kai ką, tiesa, miestui priskirdamas, pasak verslininkų, „iš svetimo daržo“ (Vyriausybės inicijuotus ir vykdomus Kauno regione projektus).
Opozicijoje veikiančių Kauno miesto tarybos naujokų iš visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ nuomone, gan reikšmingi miestui savivaldybės tarybos sprendimai yra priimti dėl pasikeitimų energetikos sektoriuje. Tačiau šiame sektoriuje galima rasti ir daug taisytinų dalykų. Blogiausia, kad neišnaudojamos miesto galimybės. „Gazpromą“ lyg ir išleidžia iš Kauno, bet savivaldybė dar nėra pasiruošusi užtikrinti šilumos poreikio patenkinimo.
„Vieningo Kauno“ frakcijos pagrindiniai veiksmai nukreipti į galimybių taupyti Kauno miesto biudžetą paieškas. Kad tie daugiau kaip 700 milijonų litų būtų kuo geriau panaudojami. Sutinkame, jog nemažiau svarbu ir didesnių investicijų į miestą pritraukimas. Tačiau Kauno politikai dėl to nesutelkia jėgų ir nerodo vieningų pastangų. Bandoma įvardinti viską, kas aktualu miesto vystymo strategijoje, bet aiškios vizijos dėl Kauno ateities nėra“, – sakė frakcijos vadovas Povilas Mačiulis.
Savo ruožtu verslininkai priekaištavo, kad jų nuomonės nerūpi politikams, dėliojantiems naują, (nuo 2016-ųjų) Kauno strategiją. Debatų vedėjui paprašius atsiliepti tuos, kuriuos savivaldybė pakviečia į pasitarimus dėl strategijos, pakilo tik vienos kolegijos vadovo ranka.
Kai debatuose žodį tarė kadencijos pradžioje pusmetį ir šešetą dienų Kauno meru dirbęs Lietuvos liberalų sąjūdžio narys Rimantas Mikaitis, pasigirdo priekaištų visiems politikams, jog nuo 2012-ųjų liepos nesugebama priimti sprendimo dėl savivaldybės įsteigtų įmonių valdymo depolitizavimo, kad valdybose būtų ne tik partijų, bet ir verslo organizacijų deleguotų kompetentingų specialistų. „Buvom vienintelė frakcija, kuri pasiūlė depolitizuoti įmonių valdymą, bet kai kurių miesto tarybos narių valia. tas klausimas atmestas koalicijos pasitarime. Esame pasirengę jį kelti iš naujo, kad būtų priimtas Kauno verslo tarybos akcentuojamas teigiamas sprendimas“, – žadėjo Kauno meras A. Kupčinskas. „Vieningo Kauno“ pasiūlymu, debatuose sutarta ir konkreti data šiam pažadui įvykdyti – iki gegužės 1-osios.
Iš neigiamų miestui sprendimų A. Kupčinskas svarbiausiu laiko su „Kamesta“ pasirašytą taikos sutartį, kuri sudaryta net neužsakius nepriklausomos ekspertizės, galėjusios įvertinti, kiek iš tikrųjų kainavo šios bendrovės darbai ir medžiagos, pertvarkant Aleksoto transporto mazgą. Dėl tos taikos sutarties miesto savivaldybės biudžetas patuštintas 12 mln. Lt, – suma, kurios teismas galbūt ir nebūtų priteisęs mokėti.
Tai išgirdusi Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovė Ona Balžekienė merui priminė ir kitą sprendimą, kurio vertė irgi 12 mln. Lt. Tiek Kauno savivaldybės biudžetui kainuos pažadėtas karinių oro pajėgų posto perkėlimas iš vienos miesto vietos į kitą.
Ir nors Kauno meras A. Kupčinskas teigiamai atsakė į debatų metu užduotą klausimą, ar Kaunas turi aiškią strategiją, veiklos planus, ar atlieka atitinkamus veiksmus juos įgyvendindamas, verslo atstovų toks atsakymas neįtikino. Konservatorius Vygantas Gudėnas prisiminė teiginį iš 2005-aisiais miesto tarybos patvirtintos Kauno vystymo strategijos: „Kaunas – miestas, kuriame kiekvienas gali save realizuoti darbe, moksle, kitoje veikloje“ ir ragino tokios miesto ateities siekti.
Tačiau Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos atstovui Valiui Venslovui prakalbus apie Kaunui ir greta jo esančių rajonų gyventojams pastaruoju metu ypač opią kauniečiams problemą – dėl finansų įstrigusią Panemunės tilto statybą, „darbietis“ J. G. Furmanavičius leido sau paironizuoti. Atseit pirmiausia už 43 mln. Lt suremontuotas per Šančius tilto link vedantis A. Juozapavičiaus prospektas, o paskui susprogdintas tiltas. Ir dabar teisinamasi, kad nėra pinigų jo statybai. „Manau, geri ūkininkai pirmiausia susitaria dėl finansavimo, tuomet priima sprendimus“, – replikavo jis.
„Ką žadėjom, tą įvykdysim: miestas šio tilto statybai skirs iki 30 milijonų. Bet sunku dabar įtikinti Susisiekimo ministeriją, kad tas tiltas – daug svarbiau, nei kokie žvyrkeliai iki dėdės ar nuosavo vasarnamio“, – apmaudavo Kauno meras A. Kupčinskas. O ateinančiais metais, garantavo politikai, Panemunės, Šančių gyventojams bus sudaryta galimybė laikinu tiltu pėsčiomis kirsti Nemuną ir „nebūti atkirstiems nuo miesto“.
Tiesa, kai miesto tarybos nariai pasidžiaugė, jog didesniu nei ligi šiol žemės mokesčio tarifu (iki 4 proc. nekilnojamojo turto vertės) apmokestino apleistų statinių savininkus, pramonininkai atvirai pasakė, jog tokiam sprendimui nepritaria. Nes ne taip paprasta iš karto rasti investicijų, kad nekilnojamasis turtas būtų atnaujintas ar perstatytas ir tarnautų suprojektuotai veiklai. Be to, biurokratinės procedūros irgi užtrunka.
Verslo tarybos atstovas – vieno iš Kauno senamiestyje esančių viešbučių vadovas Zigmantas Dargevičius akcentavo, iš atskirų savivaldybės tarybos frakcijų narių pasisakymų susidaręs nuomonę, kad Kaunas retai pamato bendro miesto savivaldybės tarybos darbo vaisių.
„Tarybos nariai kalbėjo apie logistikos centrą, europinį geležinkelį, o tai – ne pagal miesto politikos kompetenciją. Norėčiau mero paprašyti, kad politikai labiau domėtųsi Verslo tarybos, kuri įsteigta savivaldybės ir verslininkų organizacijų, svarstomais klausimais. Kad Verslo taryba būtų labiau panaudojama, ieškant Kaunui aktualiausių problemų sprendimo“, – kalbėjo Z. Dargevičius, dar galop pasiūlęs „receptą“ politikams: „peržiūrėti politines ambicijas, jungtis ir dirbti Kaunui“.
„Siūlau nepasiduoti asmeniškumams. Kad Kaunas, kuris „už viską kaunas“, nebūtų diskredituotas. Miestas pats nepajėgus savo gatvių išsiasfaltuoti. Tai bendrai junkimės, kad mūsų stiprų balsą Vilnius išgirstų“, – kvietė vieningiau kovoti dėl proporcingesnio gatvių remontams reikalingų lėšų perskirstymo šalies savivaldybėms „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas – Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos narys. „Kauno“ viešbučio vadovas Šarūnas Mereckas ragino efektyvinti pačios savivaldybės valdymą, kad joje mažiau būtų „nežinia ką veikiančių tarnautojų“.
„Pirmo žingsnio“ įmonės savininkas Algimantas Astrauskas pasiūlė… depolitizuoti pačią savivaldybę. „Kadangi visi kauniečių išrinkti įvairių partijų atstovai deklaruoja dirbantys Kaunui, tai visos frakcijos galėtų vienytis, ir tuomet būtų viena „partija“ – Kaunas“, – sakė verslininkas.
„Dėl Kauno ateities kiekvienam skauda širdį. Reikia rasti bendrą vardiklį, kuris vienytų ne tik partijas. Lyg ir visi stengiamės dėl Kauno, bet investuotojai kažkodėl nenori į jį ateiti. Kaip neretai būna, kai atrodo: graži yra panelė, o kavalieriai jai neskambina, ir gana.
Manau, politikams derėtų labiau įsiklausyti ir į visuomenės nuomones. Paklausti miesto žmonių, kokią jie mato Kauno ateitį ir bendromis pastangomis ją kurti“, – tokiais žodžiais baigė savivaldybėje vykusius politikų bei verslininkų debatus vienas iš jų organizatorių – Kauno krašto pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis.
Eltos korespondentė Birutė Mačienė
