• Naujienos
  • Darbdaviai remia vartojimo paskolų išdavimą griežtinančias įstatymų pataisas

    Rūmų tarybos posėdyje buvo aptarta tarybos nario Vyto Čičelio iškelta vartojimo, arba greitųjų kreditų problema, kuri jau darosi svarbi ir darbdaviams dėl kelių priežasčių. Pirma, teismo anstoliai per darbdavius ieško prasiskolinusių asmenų ir siunčia jiems įteikimo dokumentus; antra, prasiskolinę žmonės prašo dirbti nelegaliai, nes dirbant legaliai iš jų išieškomos didžiulės sumos , t.y. jie nori trauktis į darbo rinkos šešėlį; trečia, socialiai atsakingi darbdaviai (UAB „SDG“, UAB „Liuks“ ir kt.) prisiima naštą, gelbėdami savo darbuotojus iš sunkios situacijos, perfinansuodami jų paskolas. Be to, prasiskolinę žmonės emigruoja, tikėdamiesi pabėgti nuo antstolių.

    Lietuvoje skaičiuojama, kad yra 180 tūkstančių pradelstų mokėjimų už vartojimo kreditus, per metus jų padaugėjo 8 proc. (suma – 9 proc.) Bendra greitųjų kreditų skolų suma sudaro 91 milijoną eurų.

    „Tai gresia socialine katastrofa, o priklausomybė nuo greitųjų kreditų kelia tiek pat grėsmių, kaip ir alkoholizmas ar narkotikai“, – sako UAB „SDG“ generalinis direktorius Eduardas Jasas.

    Tarybos nariai akcentavo ir šioje situacijoje praktiškai negelbstintį Fizinio asmens bankroto įstatymą.

    Seime įregistruotas Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 8, 9, 10, 11 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2821(2), kurį teikia Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė. Vartojimo kredito įstatymo pataisas teikia ir Dalia Teišerskytė.

    Pataisomis siūloma užtikrinti atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą, įteisinti reguliavimą užkertant galimybę galimam vartojimo kreditų bendrovių piktnaudžiavimui ir labiau apsaugoti vartotojų interesus. Be to nustatyti teisinį reguliavimą, kuris skatintų vartojimo kreditus išduodančias įstaigas kruopščiau, atidžiau ir išsamiau vertinti kreditų gavėjų mokumą bei neišduoti kreditų asmenims, kurie nėra pajėgūs įvykdyti prisiimamų finansinių įsipareigojimų.

    Taip pat siūloma pataisomis griežtinti vartojimo kreditų išdavimą ir mažinti jų prieinamumą. D. Teišerskytė siūlo uždrausti sudaryti kredito sutartis telefonu ir internetu.

    Tokiu būdu dabar išduodama 87 proc. smulkiųjų vartojimo kreditų.

    Anksčiau tokia iniciatyva Seime nebuvo palaikyta.

    Yra siūlymų dėl kreditų išdavimo ribojimo nepilnamečiams, taip pat nakties metu.

    Siūloma keisti (riboti) palūkanų normą iki 30 arba 50 proc. (dabar siekia 200 proc.).

    Politikai svarsto pasiūlymus dėl greitųjų kreditų kainos diferencijavimo. Esą iki 145 Eur paskolos kaina būtų iki 100%, 146-580 Eur – iki 75%, o daugiau nei 581 Eur – iki 50%. Taip pat siūloma nuo 0,05 iki 0,02% sumažinti netesybų mokestį už kiekvieną dieną.

    Vartojimo kreditų bendrovės iniciatyvą vertina kaip drastišką ir absurdišką, kaip žingsnį atgal, kuris prieštarautų ES teisei (Vartojimo kredito direktyvai), elektroninio parašo įstatymui.

    Seime yra sudaryta darbo grupė vartojimo kreditų reglamentavimui. Pataisas planuojama priimti Seimo pavasario sesijoje, nors jau pasigirsta abejonių, ar tai pavyks. Grupės vadovas – Bronius Bradauskas.

    Kauno PPA rūmų tarybos siūlymu asociacija pateikė Seimui rūmų poziciją, palaikančią griežtinančias vartojimo kreditų išdavimą ir prieinamumą įstatymo pataisas.

Skip to content