Rengiamame Kauno miesto bendrajame plane yra apibrėžtos pramoninės paskirties teritorijos. Didžiausios iš jų numatomos Taikos pr., Draugystės g., Chemijos pr. ir Ateities plento zonoje, taip pat prie Via Baltica magistralės ties Kalvarijos gatve.
„Tokios teritorijos užtikrintų miesto ir verslo gyvybingumą, todėl stipriname galimybes plėtotis pramonei“, – Verslo taryboje pristatydamas 2013-2023 m. miesto bendrąjį planą sakė savivaldybės įmonės „Kauno planas“ direktorius Gediminas Šinkūnas.
Pasak Kauno m. savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo Nerijaus Valaktkevičiaus, miesto plotas nesikeičia, jis sudaro 157 kvadratinius kilometrus. Tačiau gyventojų skaičius sumažėjo iki 310 tūkstančių. Tokie demografiniai pokyčiai daro esminę įtaką bendrojo plano sprendiniams.
Savivaldybės įmonės „Kauno planas“ direktorius Gediminas Šinkūnas pabrėžė, kad dar 20 metų planuojama gyventojų mažėjimo tendencija, dėl to nėra tikslinga numatyti miesto plėtros, o visi prioritetai ir ištekliai koncentruojami į miesto centrą.
Tiek verslo atstovai, tiek urbanistikos ir planavimo specialistai sutarė, kad užmiesčio teritorijos nukonkuravo miesto teritorijas. Daugelis kauniečių rinkosi statytis namą kad ir lauko viduryje Kauno rajone, nes ten pigesnė žemė, mažesni nekilnojamojo turto, palankesni elektros energijos ir kitų paslaugų tarifai.
Tačiau tokie žmonės realiai liko Kaune: čia dirba, mieste mokosi jų vaikai, jie naudojasi sveikatos apsaugos ir ikimokyklinėmis įstaigomis, visa miesto infrastruktūra, nors mokesčius moka rajone („pažiūrėkite, kiek mokyklų ir vaikų darželių yra Kauno rajone?“). Darbo metu Kaune „gyvena“ apie 400 tūkstančių žmonių, neabejoja N. Valatkevičius.
Verslo taryboje siūlyta aktualizuoti jau anksčiau keltą idėją sujungti Kauno miestą ir rajoną. Taip pat – peržiūrėti įstatymus, suvienodinti paslaugų ir nekilnojamojo turto mokesčius. „Jeigu rajone pramoninės paskirties žemei taikomas 0,4 proc., o mieste – 1,2 proc. tarifas, tai ir gamyba kelsis į rajoną“, – prognozavo N. Valatkevičius.
