• Naujienos
  • Ant darbo stalo – įmonių depolitizavimo principai

    Vasario 26 d. „verslo pusryčiuose“ susitikę Verslo tarybos nariai ir beveik visų miesto Savivaldybės tarybos frakcijų seniūnai daugiausiai diskutavo apie verslininkų iniciatyvą depolitizuoti Savivaldybės įmonių valdymą.

    Prieš pusantrų metų iškelta idėja tuomet sulaukė kai kurių politikų prieštaravimų, ir parengtas projektas dėl naujų valdymo principų buvo atidėtas. Lapkričio mėnesį vykusiuose debatuose iniciatyvai pritarė visų miesto frakcijų atstovai. „Žodžiu pritarta, dabar pamatysime, ar bus pažadai realizuoti“, – sakė Verslo tarybos pirmininkas, Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius, atkreipęs dėmesį, kad įmonių politinės dalybos, saviškių įdarbinimas jose tęsiasi.

    Miesto tarybos narys Rimantas Mikaitis įmonių valdymo politizavimą vadina „užgrobimu“, kai apie efektyvų bendrovių valdymą , tikslų ir užduočių formulavimą nekalbama.

    „Pripažinkim, visų partijų atstovai buvo tose „lesyklėlėse“, – atviravo miesto Tarybos narys Žydrūnas Garšva.

    Rūmų prezidentas Benjaminas Žemaitis priminė, kad iniciatyvą depolitizuoti savivaldybės įmonių valdymą konservatoriai palaikė, tačiau užkliuvo kitiems valdančiosios koalicijos partneriams. B. Žemaitis pridūrė, kad kalbama ne vien apie verslo, o apie visuomenės atstovų įtraukimą į įmonių valdymą. Tai gali būti ir kultūros, ir mokslo žmonės, pedagogai ir kt.

    Verslo atstovai nebuvo linkę klausytis beprasidedančių opozicijos ir pozicijos „apsišaudymų“. „Tai nekonstruktyvu. Pavieniui visi dirbate Kaunui, bet drauge nepavyksta“, – apgailestavo Verslo tarybos ir Kauno prekybos, pramonės ir amatųr ūmų tarybos narys Zigmantas Dargevičius.

    „Kai politikai ir verslininkai veikė išvien, pavyko pasiekti, kad viešasis logistikos centras būtų statomas Palemone, o ne toli nuo Kauno“, – priminė Kauno PPA rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis.

    Tiek verslo atstovai, tiek politikai pripažino, kad Verslo taryba yra ta institucija, kuri turi diskutuoti ir siūlyti sprendimus verslo aplinkos, gyvenimo kokybės, investicinio patrauklumo, miesto efektyvaus valdymo klausimais, patarti, kad politikų priimamuose sprendimuose būtų daugiau ekonominės ir vadybinės logikos.

    Z. Dargevičius nuogąstavo, kad „įmetus vieną žmogų“ ir nesulaukus efekto, rizikuojama sukompromituoti patį depolitizavimo principą. „Ar politinis Kauno elitas yra pasiruošęs atsisakyti įmonių politinio valdymo?“ – klausė verslininkas. Jo manymu, į valdybas reikia įtraukti visuomenės ir visų frakcijų atstovus, o ne kuriai nors vienai partijai leisti suformuoti daugumą.

    „Tokia praktika, kai valdybos formuojamos iš visų frakcijų, buvo praėjusioje kadencijoje, ir tas modelis buvo demokratiškesnis. Šiuo atveju panašiai kaip su tiesioginiais merų rinkimais – visi pritaria, bet kai reikia balsuoti, atsiranda įvairiausių motyvų nepritarti“, – pripažino politikė Gintarė Skaistė. Ji siūlo iš esmės performuoti valdybas, pradedant „nuo nulio“.

    Verslo atstovai pabrėžė, kad rengiant naują valdybų formavimo tvarką, pirmasis ir svarbiausias atrankos kriterijus būtų kompetencija.

Skip to content