• Akimirkos iš tarptautinės darbo organizacijos 100-sios konferencijos

    Vytautas Šileikis iš Ženevos, 2011 m. birželio 9-10 d.

    Darbas konferencijoje neįtikėtinai intensyvus. 122 valstybių pasiuntiniai trišaliu pagrindu (vyriausybininkai-darbdaviai-darbuotojai) dirba penkiuose komitetuose (1. Pareiškimų ir standartų; 2. Namų darbininkų; 3. Darbo administravimo; 4. Socialinės apsaugos; 5. Finansų).

    Kiekviena diena iš pat ryto nuo 9:00 val. prasideda valandos trukmės posėdžiu atskirose trišalėse grupėse. Aš dalyvauju darbdavių susirinkimuose. Susirenka 350-400 darbdavių atstovų (160 oficialiųjų atstovų ir likusi dalis patarėjų). Susirinkimams vadovauja iš anksto išrinktas pirmininkas ir jo komanda (viso apie 15 atstovų). Susirinkime aptariama praėjusi darbo diena, kaip sekėsi visuose komitetuose. Paeiliui pasisako visų komitetų atstovai, kurie ten veikia kaip darbdavių patvirtinti lyderiai.

    Iš pasisakymų paaiškėja nagrinėjamų klausimų aktualijos, kokia pažanga padaryta, kokios naujos problemos iškyla. Tariamasi dėl lobistinių veiksmų, jeigu reikia derinti pozicijas su vyriausybininkais ar darbuotojais, kad koks klausimas neįstrigtų ir darbdavių pozicija būtų apginta.

    Nuo 10 iki 11 val. ir vėliau nuo 14:30 iki 15:30 val. paprastai vyksta darbas teisės aktų (konvencijų) rengimo grupėse. Kiekvieno akto projektą vėl atskirai nagrinėja vyriausybininkai, darbdaviai ir darbuotojai. Dalyvauju darbdavių grupėje, kuri dirba prie „Darbo namuose“ konvencijos projekto. Nagrinėjami iš eilės projekto straipsniai ir žiūrima, kaip tas straipsnis turi skambėti iš darbdavių interesų pozicijų. Čia, kaip ir kituose posėdžiuose, atsispindi skirtumai tarp skirtingo išsivystymo lygio šalių, skirtingos darbo santykių kultūros.

    Nuo 11 iki 13 val., 15:30-18:30 ir dažnai 19:30-22:30 val. vyksta jungtiniai komitetų posėdžiai (atskirai penki). Dalyvauju „Darbo namuose“ komitete. Trišaliu principu – vyriausybininkai (centre), darbdaviai (dešinėje) ir darbuotojai (kairėje) – vienoje salėje dirba apie 500 žmonių. Visur laikomasi nustatyto išsamaus reglamento (su reglamentais galima susipažinti www.ilo.org
    ), todėl diskusijų kokybė yra labai aukšta. Vėl nagrinėjami straipsnis po straipsnio. Jų pataisos, kurios buvo pateiktos iš anksto valstybių delegacijų, taip pat pataisų pataisos, kurios pateiktos po posėdžių interesų grupėse, rodomos ekrane ir suteikiama teisė jas ginti jas pasiūliusioms valstybėms ir kritikuoti visoms trims šalims. Būna, kad dėl frazės straipsnyje ginčijamasi kelias valandas ar net ginčai bei derybos keliami į kitą dieną. Tai, kas priimama komitetų posėdžiuose, jau nekeičiama. Tezės patvirtinamos ir virsta teisės aktų dalimi. Konvencijos turinys galiausiai būna maksimaliai subalansuotas, ir tai yra svarbi garantija, kad tokią konvenciją ratifikuos šalių vyriausybės, tokia konvencija veiks visame pasaulyje.

    Nuo 1919 metų ši organizacija yra priėmusi arti 190 konvencijų, ir tai suvaidino reikšmingą vaidmenį sureguliuojant darbo santykius, paremtus bendromis vertybėmis. „Darbo namuose“ konvencija yra rengiama jau antrus metus (tai jau antrasis diskusijų raundas), nors jos rengimo iniciatyva buvo iškelta dar prieš (!!!) 56 metus.

    Konferencijos darbe dalyvaujame dviese. Mano partneris – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Pasirinkdami komitetus, derinomės tarpusavyje. Pasirinkau „Darbo namuose“ komitetą, kadangi Lietuvoje ši erdvė teisiniu požiūriu yra „balta dėmė“. Mūsų ekonominiai emigrantai užsienyje visų pirma pakliūna į tokią darbo santykių aplinką, kur jiems kyla grėsmė būti daugiausiai išnaudojamiems. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, įdarbinimo agentūros neprisiima atsakomybės dėl išnaudojimo. Ši tema buvo plačiai ir giliai nagrinėjama Ženevoje.

    Iš anksto užregistruoto stebėtojo teisėmis galima dalyvauti ir kituose komitetuose, tačiau fiziškai nebelieka laiko, nes dar yra teikiamos atskirų šalių prezentacijos (jau dalyvavau Turino tarptautinio vystymo mokyklos; Norvegijos Nacionalinės darbo vietų stebėjimo sistemos pristatymuose); lygiagrečiai vyksta panelinės diskusijos, kur trumpai pasisako atskirais klausimais įvairių šalių kalbėtojai (iš tų pasisakymų ryškėja naujų konvencijų poreikis). Pavyzdžiui, šiandien (9 d.) vyksta dvi tokios diskusijos: viena dėl jaunimo užimtumo (ypatingai didelė problema didelį gimstamumą turinčiose arabų šalyse) ir kita – dėl lyčių lygybės darbe (iššūkiai tęsiasi). Dar teko dalyvauti elektroninio balsavimo procedūroje renkant Tarptautinės darbo organizacijos Administracinę tarybą. Man tai buvo nauja. Prie viso to dar pasitaiko kvietimų į priėmimus (jie turi aiškų lobistinį pobūdį). Gavau pirmąjį tokį iš Ukrainos darbdavių organizacijos.

    Ministrai suvažiuoja kitą savaitę ir jie pasisakys plenariniuose posėdžiuose. Atvyks ir mūsų Donatas Jankauskas.

    Jau paskelbta http://www.ilo.org/wcmsp5/groups/public/@ed_norm/@relconf/documents/meetingdocument/wcms_156136.pdf
    , kad atvyksta ir kalbės V. Putinas, A. Merkel ir kitų šalių prezidentai.

    Apskritai, norint čia pasiekti konkretų valstybei reikalingą rezultatą, būtina iš anksto (pradedant nuo rugsėjo) rengti oficialų siūlymą ar pataisas paskelbtiems projektams. Taigi, čia yra geriausia mokykla, kaip pasiekiamas konsensusas. Jeigu prieštarauja, sakykime, kokia nors Tanzanija, nesiekiama prieštaraujančiųjų nepaisyti paleidžiant balsavimo mašiną. Tuomet daroma pertraukėlė ir aiškinamasi, kokia yra problema. Po pasitarimo skelbiamas verdiktas: arba Tanzanija nusileido, arba iš esmės keičiamas straipsnis ar pataisa. Šiaip argumentus renka didelės komandos.

    Peržiūrėjau dalyvių sąrašus. Oficialiai leidžiama delegacija yra 4 oficialūs atstovai ir 4 patarėjai. Tiek vietų valstybei suteikiama Asamblėjos salėje. Mūsų pagal sąrašą yra 7 (mes dirbame dviese, dvi SADM patarėjos dirba savo darbus). Tuo metu Norvegijos delegacija yra iš 57 žmonių, Rusijos – iš 37. Daug delegacijų sudaro po 15-20 žmonių. Dirba didelės komandos. Per diskusijas aiškiai matyti, kad dėl argumentų yra gerai padirbėta.

    Tinklinė veikla, kurios tikėjausi, gana silpna. Darbdaviai tarpusavyje nedaug bendrauja. Tam dar nebuvo laiko!! Visi sulindę į popierius. Bendravimui bus skirta ateinanti savaitė.

    Šita patirtis visai kitokia. Dabar matau, kad ji reikalinga. Kuomet užsidarome savyje, pradedi siaurai matyti ir, visai blogai, siaurai mąstyti. Tikėtina, kad bus nauda ir iš naujų pažinčių rato, iš idėjų, kurios gimsta klausantis pranešėjų, diskusijų.

Skip to content