Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Vydas Damalakas, tarybos narys Saulius Valunta ir generalinė direktorė Olga Grigienė, kartu su Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentu Sigitu Gailiūnu bei kitais asociacijos prezidiumo nariais dalyvavo susitikime su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku. Susitikimo metu buvo aptarti svarbiausi verslui aktualūs klausimai, susiję su viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimu, tradicinio verslo rėmimu, eksporto skatinimu, finansavimo priemonėmis, kapitalo prieinamumu bei kitomis verslo aplinkai reikšmingomis temomis.
Vyriausybė skiria dėmesį regionų plėtrai, o kad verslas kurtųsi regionuose – mažuose miesteliuose, gyvenvietėse reikalingos paskatos – tam tikrų sąlygų sukūrimas (kaip tam tikros sąlygos yra sukurtos LEZ verslo steigimui). Jeigu verslas investuoja į įmonių steigimą, gamybinių padalinių steigimą ir kuria darbo vietas kaimo tipo gyvenvietėse, mažuose miesteliuose, Prekybos, pramonės ir amatų rūmai siūlome taikyti ir finansines paskatas, kadangi verslas patiria papildomus kaštus steigdamas tokius verslus ar padalinius: žaliavų, produkcijos, technologinio aprūpinimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir kitus kaštus. Tokių įmonių ar jų padalinių steigimo nauda yra neabejotina, nes vietiniai gyventojai turi užimtumą šalia savo gyvenamosios vietos, nereikia vykti į rajonų ar regionų centrus, užsienio šalis. Pastaraisiais metais labai daug investuota į infrastruktūrą regionuose, dabar reikia verslo investicijų į darbo vietų kūrimą. Siūlome svarstyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas darbuotojams dirbantiems įmonėse, besikuriančiose/veikiančiose kaimiškose vietovėse, mažuose miesteliuose.
Susitikimo metu rūmų atstovai akcentavo paramos – finansavimo priemonių būtinybę tradicinei pramonei, kuri dabar programose yra pamirštama, o akcentas dedamas į inovatyvius verslus. Kad verslas taptų inovatyvesnis, produktyvesnis ir konkurencingesnis reikalinga valstybės pagalba. Svarbu, kad būtų galimybė įmonėms įgyvendinti įrangos atnaujinimo, modernizavimo, robotizavimo projektus. Taip pat lėšų reikia skirti įmonių eksporto plėtros programoms, verslo misijoms, dalyvavimui parodose ir Lietuvos pramonės, kuriančios pridėtinę vertę, pozicionavimui tarptautiniu mastu.
Įmonės stokoja lėšų investicijoms, spartesniam augimui, robotizacijai, skaitmenizacijai, inovacijoms, kad galėtų kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir keltų savo konkurencingumą. Skolintis sudėtinga: griežti bankų reikalavimai, paskolų palūkanos itin aukštos palyginus su kitomis ES šalimis, mokestinė našta didėja. Reikia paramos tradicinei pramonei, paslaugų įmonėms, kurios skatintų įmones inovuoti, racionalizuoti procesus, didinti efektyvumą, tai yra ir naujos įrangos pirkimai, skaitmeninimo projektai (dabar daugelis projektų yra susiję su žaliuoju kursu, energetika, tačiau pakeitus įrangą šiuos tikslus taip pat galima pasiekti), nes ne visos įmonės gali iš karto įgyvendinti projektus, tiesiogiai nukreiptus į žaliąjį kursą.
Pagalba bei finansavimas yra reikalingas visoms įmonėms: mažoms, vidutinėms ir didelėms. Rūmų nariai atkreipia dėmesį, kad dažniausiai yra apribojamas didelių įmonių dalyvavimas. Daug tokių įmonių būtent tradicinėje pramonėje, kur pagal darbuotojų skaičių jos priskiriamos didelėms, tačiau palyginus apyvartas ir turtą su kitų ES šalių įmonėmis, jos nėra didelės. Todėl siūlytume peržiūrėti smulkaus ir vidutinio verslo bei didelių įmonių apibrėžimo kriterijus. Pagrindinis kriterijus, taikomas nustatyti įmonės statusui – tai darbuotojų skaičius. Šią poziciją reikėtų keisti, nes įmonė, kuri turi daugiau nei 250 darbuotojų, o jos metinės pajamos neviršija 50 mln. Eurų vis vien laikoma didele įmone, kuri negali gauti paramos. Tradicinės pramonės šakose metinė apyvarta nėra didelė – apie 5-15 mln. Eur, o darbuotojų skaičius gali ir viršyti 250. Jeigu vertiname europiniu mastu, tai šios įmonės didelės tik darbuotojų skaičiumi, o ne apyvarta ar turtu. Siūlome įmones, kurių darbuotojų skaičius daugiau nei 250, bet jų apyvarta ar turtas neviršija vidutinei įmonei nustatytų ribų traktuoti kaip vidutines įmones ir taikyti paramos priemones. Siūlome šį klausimą siūlome kelti ES lygmenyje.
Norime atkreipti dėmesį ir į intelektinės nuosavybės investicijų finansavimą bei ES paramą. Dažnu atveju tai verslui yra ilgalaikis nematerialus turtas, o kartais tiesiog investicija yra į produktų tyrimus, registracijas – R&D veikla. Bankinis sektorius tokių investicijų nėra linkęs finansuoti, jeigu verslas neturi savo turto (NT, atsargos, gautinos sumos). Reikalingos priemonės tokio tipo išlaidų finansavimui bei rėmimui. Verslas linkęs grąžinti lėšas už finansuotas investicijas, tik tam reikia ilgesnio paskolos termino ir patrauklios kainodaros. Jei Lietuva siekia skatinti didelę pridėtinę vertę kuriančių produktų kūrimą ir eksportą, reikalinga paskata šioms investicijoms finansuoti.
Eksportas yra bene svarbiausia Lietuvos ekonomikos dalis. Kiek mūsų įmonės bus stiprios ir pajėgios konkuruoti tarptautinėse rinkose, tiek laimės visa Lietuvos ekonomika. Todėl verslininkai siūlo padėti įmonėms inovuoti, gerinti Lietuvos įvaizdį pasaulyje bei numatyti konkrečias priemones eksporto skatinimui:
Lietuvos turizmo verslo sukuriamos pridėtinės vertės dalį iki 2030-ųjų siekiama padidinti iki 4,5% bendrojo vidaus produkto. Atkreipiame dėmesį, kad toks rodiklis šalyje jau buvo prieš dešimtmetį (2013 m. kelionių ir turizmo sektoriaus indėlis į Lietuvos BVP sudarė 4,6%). 2022 metais ši dalis siekė tik 2,2% BVP. Verslo atstovų nuomone, atėjo laikas steigti Lietuvos turizmo tarnybą prie LR Vyriausybės, pripažinti atvykstamąjį turizmą eksporto paslauga ir didinti Lietuvos pasiekiamumą taikant įvairias rinkodaros priemones, kurios leistų padidinti turistų, atvykstančių į Lietuvą, skaičių.
Taip pat norime atkreipti valdžios dėmesį, kad medicininis turizmas, įvairiais skaičiavimais, generuoja nuo 4 iki 11 kartų daugiau pinigų nei įprastas turizmas. Kolkas yra tik pavienių verslų mėginimai ir bandymai sudominti užsienio turistus sveikatinimosi ar gydymo paslaugomis. Siūlome vystyti šią sritį, kad užsienio piliečiai atvyktų į Lietuvą dėl medicininių (operacijos ir kt.) ar sveikatinimo, reabilitacijos paslaugų. Reikalingas šalies pozicionavimas šioje srityje, taip padidintume atvykstančiųjų skaičių, besinaudojančių viešbučių, maitinimo ir kitomis paslaugomis.
Dėl sudėtingų skolinimosi sąlygų ir griežtų bankų reikalavimų įmonėms trūkstant kapitalo plėtrai, verslo atstovai susitikimo metu pateikė siūlymą valstybei įsteigti prekinio kredito draudimo sistemą. Prekinio kredito draudimas turi būti skirtas 1) eksportui, 2) importui, 3) vidaus rinkos sandoriams. Draudimas padėtų atlaisvinti įmonių apyvartines lėšas ir padėtų išlaikyti įmonių likvidumą, gaunant mokėjimų už prekes atidėjimą, drąsiau pradėti sandorius nežinomoje užsienio rinkoje, įgyti konkurencinį pranašumą neprašant išankstinio mokėjimo. Tai būtų reali pagalba verslo skatinimui ir rizikos sumažinimui. Taip šį klausimą sprendžia Estija, Lenkija.
Dar viena problema, su kuria susiduria verslas – laidavimas. Draudimo įstaigos išduoda laidavimo raštus nedidelėms sumoms (apie 150.000 Eur). Jeigu įmonė vykdo darbus, atlieka paslaugas pagal viešuosius konkursus / valstybinius užsakymus ir užsakovas gali sumokėti avansą, reikalinga pateikti banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimo raštą (bankai neišduoda, draudimo bendrovės draudžia, bet nedidelei sumai), todėl siūlome svarstyti, kad tokią paslaugą atliktų ILTE. ILTE galėtų išplėsti paslaugas ir drausti Lietuvos įmonių gaunamas avansines lėšas – išduoti avanso draudimo laidavimo raštus valstybiniams užsakymams ES ribose.
Vykdant su ES parama susijusius projektus, norint gauti avansą ES projektui vykdyti garantija yra reikalinga iš ES paramą administruojančių institucijų. Tinkamas raštas yra tik Lietuvos Banko prižiūrimo banko arba draudimo bendrovės, kurios veiklą taip pat prižiūri Lietuvos Bankas. Bankų sąlygos tam, kad gauti garantiją – drastiškos. Tai – turto įkeitimas ir paskola. Draudimo bendrovėse – didelė koncentracija, maža konkurencija, nes tokioje veikloje dalyvauja vos 2-3 draudikai. Problema, kad tokio tipo raštai netinkami tų trečiųjų šalių (pvz.: SME finance, Payray, Finpro ir kt. UAB), kurie neprižiūrimi Lietuvos Banko, nors yra pajėgūs vykdyti įsipareigojimus pagal savo verslo struktūrą. Todėl verslui sunku įgyvendinti investicinius projektus, ypatingai didelės apimties, su limituota galimybe gauti garantinius raštus avansui pasiimti. Kaip galimą sprendimą matomei ES paramos administravimo taisyklių keitimą arba leidimą priimti ir kitų ES bankų arba draudimo bendrovių raštus.
Verslo atstovai siūlo pažiūrėti į mokestinę sistemą kaip į visumą (per visų ministerijų pjūvį), kokie mokesčiai tenka verslui, ar sistema yra subalansuota ir ar tai netampa per didelė našta. Taip pat analizuoti bendrai kokios skatinimo priemonės taikomos ir ar jos veiksmingos. Kviečiame atkreipti dėmesį į tai, kaip skatinamos ir / ar apsunkinamos investicijos papildomais mokesčiais (pvz.: infrastruktūros mokestis, mokestis už užstatymą valstybėje žemėje turi reikšmingos įtakos įmonių investiciniams pajėgumams. Verslas siūlo bendradarbiaujant peržiūrėti įstatymus ir juos tobulinti.
Kitas aktualus klausimas – viešieji pirkimai. Valstybė išleidžia milijardus per viešuosius pirkimus. Siūlome skatinti / sudaryti sąlygas šalies (ES) įmonėms-gamintojoms dalyvauti valstybinių užsakymų pirkimuose. Nuomonė, kad valstybei perkant pigiai per tarpininkus produkciją iš Tolimųjų rytų / kitų šalių taupomi biudžeto pinigai yra visiškai klaidinga ir ne kartą paneigta parodant, kad vietos gamintojai per mokesčius (įskaitant socialinius) ir užimtumą sukuria daug daugiau naudos šaliai nei pigūs įsigijimai. Siūlome numatyti prioritetą – vietinius gamintojus (turėtų būti skiriami papildomi taškai vertinant laimėtoją). Pasitaiko ir perkančiųjų organizacijų pertekliniai reikalavimai – pvz.: pateikti įvairius draudimus, nors teisės aktuose jie neįtvirtinti, dėl to kyla pasiūlymų kainos, be to mažesnės įmonės negauna draudimų dėl draudimo bendrovių taikomų limitų, taip ribojamas konkurso dalyvių skaičius ir konkurencija.
Taip pat manome, kad teisės aktai, susiję su verslu turi būti derinami su ekonomikos ir inovacijų ministerija bei verslo asocijuotomis organizacijomis. Reikalingos išsamios diskusijos ir pakankamas laikas teisės aktų nagrinėjimui, įvertinimui bei poveikio analizei, nes teisės aktų kokybė turi tiesioginį poveikį verslui.
Susitikimo metu taip pat nemažai dėmesio skirta administracinės biurokratinės naštos mažinimo klausimui. Manoma, kad reikalinga administravimo tvarkų peržiūra ir mažinimas, kad procesai vyktų sparčiau ir skaidriau.
Verslo bendruomenė aktyviai siekia konstruktyvaus dialogo su valdžia, o susitikimo metu iškelti klausimai reikalauja kompleksinių sprendimų, todėl sutarta tęsti dialogą ir glaudžiai bendradarbiauti įgyvendinant aptartas priemones bei skatinant šalies ekonominį augimą ir verslo aplinkos stiprinimą.
—————————
Verslo atstovavimo klausimais kviečiame kreiptis į Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Verslo atstovavimo skyriaus vadovę Daivą Vyšniauskienę, el.paštu: daiva.vysniauskiene@chamber.lt arba telefonu +370 687 36240.