Esant įtemptai Prancūzijos ekonominei situacijai (prognozuojama, jog dėl krizės šiais metais bus panaikinta per 800 tūkst. darbo vietų, 2020 m. II ketv. ekonomika susitraukė 13,8 proc.), Prancūzijos premjeras ir vyriausybės nariai paskelbė ilgai lauktą 100 mlrd. Eur vertės ekonomikos atstatymo planą „France Relance“, kuris vadinamas istoriniu savo ambicija ir dydžiu. Prancūzijos premjeras J. Castex pabrėžė, jog ES užima svarbų ir neatskiriamą vaidmenį Prancūzijos ekonomikos atkūrimo plane. Aukštuoju komisaru plano įgyvendinimui paskirtas Pau miesto meras (MoDem pirmininkas) François Bayrou.
Planas paremtas trimis pagrindiniais principais – ekologija, konkurencingumas bei užimtumas. Parengtas bendradarbiaujant su dvidešimčia ekonomistų bei konsultuojantis su profesinėmis ir darbdavių sąjungomis. Tikimasi, kad plano įgyvendinimas leis pasiekti prieškrizinį FR ekonomikos lygį iki 2022 m., o naikinamas darbo vietas amortizuos atsigaunanti ekonomika (+200 tūkst. naujų darbo vietų) bei tikslinės investicijos ekonomikos atkūrimo plane (+200 tūkst. darbo vietų).
Ekonomikos atkūrimo planas Prancūzijos skolos naštą padidins bent 80 mlrd. Eur. Dalį – 40 mlrd. EUR – Prancūzija tikisi finansuoti iš ES paramos programos, 20 mlrd. finansuojama iš Prancūzijos viešųjų investicijų banko Bpifrance bei Caisse des Dépôts. Vyriausybė prognozuoja, kad valstybės skolos ir BVP santykis išliks didesnis nei 120 proc. bent iki 2025 m., tačiau kartu pabrėžiama, jog skolos tvarumo kriterijų nėra išsižadama – „klaida būtų dabar stabdyti investicijas, viešųjų finansų subalansavimas turi vykti po ekonomikos atstatymo“. Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras taip pat pabrėžė, jog Prancūzija jau 20 metų „ilsisi ant laurų“ – šalis turi sparčiau plėtoti savo kompetencijas tokiose srityse kaip biotechnologijos, atsinaujinanti energetika, kvantiniai skaičiavimai bei atliekų perdirbimas.
Planą sudaro trys pagrindinės ašys:
1) Konkurencingumas ir inovacijos – 35 mlrd. Eur.
– Mokestinės naštos mažinimas, siekiant padidinti įmonių konkurencingumą, apims įmonių nekilnojamojo mokesčio ir gamybos mokesčių peržiūrą, kas sudarys per 10 mlrd. Eur lėšų ekonomiją įmonėms per metus. Skaičiuojama, kad didžiausią naudą dėl gamybos mokesčių mažinimo gaus vidutinio dydžio įmonės (250-4999 darbuotojų) -42 proc., mažos ir vidutinės įmonės (10-249 darbuotojų) – 32 proc., didžiosios kompanijos – 26 proc.
– 3 mlrd. Eur paramos bus skirta nuo krizės nukentėjusių įmonių nuosavų išteklių stiprinimui (per krizę įmonių įsiskolinimai išaugo iki 152 mlrd. Eur).
– 1 mlrd. Eur paramos pramonės sektorių relokalizacijai, iš kurių 600 mln. Eur parama strateginiams sektoriams – sveikata, elektronika, 5G technologijos, kritinės pramonės bei žemės ūkio maisto produktų žaliavos.
– Investicijos į ateities technologijas 11 mlrd. Eur bus paskirstyti per viešųjų investicijų banko Bpifrance kuruojamas paramos inovacijoms programas.
– 385 mln. Eur skiriami labai mažų bei mažų ir vidutinių įmonių skaitmeninei transformacijai
– pagalba eksportui bei administracinės naštos palengvinimai skatinant įmonių veiklos atnaujinimą. Siekiant užtikrinti konkurencingumą, jokia mokestinė našta nebus didinama. Favorizuojamos trumpos tiekimo grandinės.
2) Beveik trečdalis viso paramos plano yra skirta ekologinio perėjimo tikslams, kas yra ypač svarbu siekiant užsibrėžto tikslo iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralią ekonomiką. Liūto dalis lėšų keliaus pastatų energetinio efektyvumo didinimo projektams, transporto sektoriui bei žaliųjų technologijų plėtrai (atitinkamai 7 , 11 ir 9 mlrd. Eur)
– transporto sektoriuje didžiausias finansavimas bus užtikrinamas geležinkelių transporto infrastruktūros plėtrai favoritizuojant krovinių gabenimo geležinkeliais sektoriaus vystymąsi. Finansavimas įprastinių kelių projektams, įskyrus išimtis, kai nėra galimos alternatyvos, nėra numatytas. 1,2 mlrd. iš jų – viešojo transporto plėtrai bei mobilumo dviračiais skatinimui
– energetinio efektyvumo didinimo lėšų eilutėje didžiausią dalis (4 mlrd.) bus atriekta valstybės bei teritorinių vienetų viešųjų institucijų (mokyklų, universitetų) pastatų renovacijai
– pramonės veiklos dekarbonizacijai numatyta 9 mlrd. Eur. iš kurių didžioji dalis keliaus inovacijų diegimo projektams, R&D plėtrai bei švarių energetikos sektorių kūrimui. Vien „švaraus“ vandenilio energetikos sektoriaus plėtrai numatyta 2 mlrd.
– 2 mlrd. žiedinės ekonomikos principų diegimui (atliekų rūšiavimo centrų plėtra, bioįvairovės užtikrinimui, vandentiekio tinklų modernizavimui ir kt.)
– Atskira 2.5 mlrd. Eur eilutė numatoma ekologiško žemės ūkio skatinimui ir bioįvairovei
3) Socialinė ir teritorinė sanglauda – 35 mlrd. Eur.
– 6.5 mlrd. Eur paramos planas skatinant jaunų darbuotojų įdarbinimą – tame tarpe ir 4000 Eur premija darbdaviui, įdarbinančiam jaunesnius nei 26 m. asmenis (kontraktas ne trumpesnis nei 3 mėn.);
– 6.6 mlrd. Eur finansuoti ilgalaikio dalinio nedarbo schemas siekiant išvengti darbuotojų atleidimo (anksčiau Prancūzijos vyriausybė skelbė, jog remiantis kolektyvine sutartimi, darbuotojams galėtų būti nustatomas ne daugiau nei 40 proc. sutrumpintas darbo laikas, nedarbo metu darbuotojo alga (iki mokesčių) siektų 84 proc. 4.5 MMA (5.485 Eur). Valstybės finansuojama dalis siektų 80-85 proc. priklausomai nuo priemonės taikymo laiko pradžios. Taikymo trukmė 6-24 mėn),
– Kompetencijų ugdymas – investicijos profesinio mokymo stiprinimui svarbiausiuose ateities ekonomikos sektoriuose,
– Šis instrumentas taip pat numato investicijas teritoriniuose vienetuose, ligoninėms, skurdo ir atskirties mažinimo programos finansavimo didinimą ir kt.
Opozicija paskelbtam planui pažėrė kritikos, teigdami, kad planas turėjo būti skelbiamas vasaros pradžioje (Christian Jacob), tuo tarpu socialistai (Olivier Faure) teigia, kad plano įgyvendinimui trūksta partnerių, plano apimtys per mažos, o pats planas pavadintas 19 a. personažo Camember planu, kuris iškasdavo naują skylę tam, kad užtaisytų prieš tai buvusią. Reaguodama į kylančią kritiką, kad tokia paramos plano apimtis yra nepakankama, Prancūzijos vyriausybė tvirtina, jog numatyta lėšų suma yra dvigubai didesnė nei buvo skirta 2008 m., be to, paramos dydžio ir BVP santykis (4-4.5 BVP) neturi analogų Europoje (DE plg. 3,7 proc. BVP). Mažų ir vidutinių įmonių konfederacija CPME išpatintame pareiškime, palankiai sutinka paskelbtą planą, tačiau išreiškė lūkestį, kad ekonomikos žalinimui skirti milijardai netaps netaps naujų ekologinių apribojimų įmonėms sinonimais. Be to, pabrėžta jog plano sėkmė didžiąja dalimi priklausys nuo įgyvendinimo bei pasirinktų metodų. Didžiausia Prancūzijos įmonių asociacija MEDEF teigia, jog paskelbtas planas yra subalansuotas, „padrąsinantis bei siunčiantis stiprią ir teigiamą žinutę visiems ekonomikos veikėjams“.
Detalų planą ir įgyvendinimo etapus galite rasti čia.
Lietuvos Respublikos ambasados Prancūzijos Respublikoje informacija