Balandžio 7 d. Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas lankėsi Marijampolėje ir Vilkaviškyje. Marijampolėje premjeras susitiko su Savivaldybės vadovais, Laisvojoje ekonominėje zonoje aptarė investicijų pritraukimą į regioną ir į Lietuvą, lankėsi bendrovėje „Juodeliai“, o po to susitiko su verslo bendruomene – kelių dešimčių vietos įmonių atstovais.
Verslininkus labai domino planuojama mokesčių pertvarka. UAB „Mantinga Group“ vadovas M. Agentas klausė premjero, kaip planuojama surinkti biudžetą, jei ekonomika stos ir nebus augimo. Pasak G. Palucko, šiandien ekonominė situacija Lietuvoje nėra prasta. Makroekonominės prognozės rodo, kad ekonomika toliau augs 2,8–3 procento. Taip pat M. Agentas teiravosi, ar yra numatytos lengvatos, kuomet daromos didesnės nei 10 mln. EUR investicijos. Premjeras paminėjo, kad tokių lengvatų nėra numatyta, jei investicijos ne LEZ zonoje, kuomet investicijos siekia 20 ir daugiau mln. EUR bus atveriamas „žaliasis koridorius“, kuris anksčiau galiojo tik karinei pramonei. UAB „CIE LT FORGE” vadovas Darius Masionis teiravosi, ar dėl JAV pakilusių muitų planuojamos kokios nors finansinės paskatos verslui, kuris labai nukentės. Planuojama, kad JAV paskelbtas muitų karas tiesioginio, didelio efekto, pirminiais skaičiavimais, Lietuvos įmonėms neturės. Eksporto struktūroje, kuri sudaro 1,7 milijardo eurų, yra apie 1000 įmonių, eksportuojančių į JAV. Iš jų tik apie šimtas įmonių turėtų jausti vienokį ar kitokį efektą. „Aišku, tam tikras antrinis poveikis, kuris atkeliautų iš europinių įmonių, eksportuojančių į JAV, kadangi mes esame tiekimo grandinėse, gali būti šiek tiek lėtesnis, bet mes sugebėsime tai kompensuoti greitesnėmis ir lankstesnėmis priemonėmis, įgyvendinami investicinius projektus“, – kalbėjo premjeras.
Verslininkai įvardino sunkiai gaunamas valstybės garantijas imant paskolas. Premjeras kalbėjo apie galimybes ir ILTE paslaugas, verslininkai akcentavo, kad pigiau yra pasiskolinti tiesiai iš komercinio banko nei per ILTE.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų narius, trąšų gamintojus „UHB Group”, domino, ar dar yra galimos RAIL Baltica korekcijos. Dabar numatyta, kad naujoji vežė eina per LEZ ir į miestą neužsuka, kur yra senoji vežė ir pagrindiniai krovos terminalai. Įmonės neturi galimybės įsikurti šalia naujai suplanuotos vežės, tad, reiškia, jos turės krauti viską į autotransportą ir vežti į galimas pakrovimo vietas. Premjeras pavedė savo patarėjams išsiaiškinti, kokios yra korekcijų galimybės, nes jos yra svarbios ir logiškos.
Verslininkai vienbalsiai atkreipė premjero dėmesį į biurokratinę naštą, su kuria susiduriama siekiant pasinaudoti ES paramos priemonėmis, taip pat į tai, kad didžiosios įmonės turi galimybę naudotis parama. Pavyzdžiui, „Statybų Ritmas“ negali pretenduoti į ES paramą, nes per akcininką įmonė yra susijusi su kitomis įmonėmis ir dėl to laikoma didele.
Pasak Vyriausybės vadovo, tęsiant darbo vizitus regionuose, ryškėja tam tikros bendros problemos, tie patys iššūkiai, todėl reikia paminėti svarbiausius devynioliktos Vyriausybės prioritetus, kurie numatyti. „Visiems akivaizdu, kad turime per didelę administracinę, biurokratinę naštą, perteklinį, tiek žemės administravimo, tiek statybų leidimų išdavimo ir poveikio aplinkai vertinimo reguliavimą, todėl šią situaciją reikia keisti. Svarbu, kad siekdami įgyvendinti tam tikrus planus ir projektus, suremtume pečius, svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Pavyzdžiui, apsirūpinant elektra, įmonių „Litgrid“, ESO pastangos turėtų būti sustyguotos su verslo įmonių investiciniais planais“, – sakė G. Paluckas.
Premjero teigimu, šiuo metu ir geopolitinės, ir diplomatinės, ir ekonominės aplinkybės Europos ir JAV kontekste yra ypatingos, įdomios, tad svarbu orientuotis, daugiau kalbėtis ir per dialogą siekti tam tikrų sprendimų, kurie būtų subalansuoti. „Tokių iniciatyvų, turiu galvoje Seimą, kurios gąsdina ar nuteikia tam tikra linkme, visada bus, bet iš Vyriausybės galite tikėtis subalansuoto požiūrio, įsiklausymo į argumentus, pasekmių modeliavimo ir tik tuomet sprendimų“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Vyriausybės vadovas paminėjo dideles infrastruktūrines investicijas – apie 4,5 milijardo eurų, kurios per ateinančius šešerius metus pasieks Lietuvą. Lėšos bus skirtos gynybos infrastruktūrai, karinio mobilumo vystymui, kelių, viadukų infrastruktūros plėtojimui. Premjero teigimu, vienas iš iššūkių, kurį reikia spręsti, tai kapitalo arba pigesnių pinigų prieinamumas. Jau numatytos priemonės. Visame šiame kontekste darbo užmokestis šalyje taip pat neturėtų mažėti.
Lankydamasis Vilkaviškyje G. Paluckas su Savivaldybės vadovais, Tarybos nariais, seniūnais aptarė rajonui ir jo gyventojams svarbiausius klausimus. Taip pat premjeras bendravo su aktyviausių sporto bendruomenių, Kauno PPA rūmų Vilkaviškio atstovybės verslo atstovais, lankėsi įmonėje „Art Glacio“, apžiūrėjo Vilkaviškio autobusų stotį.
Nuotraukos: Savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus
Informacija: Daiva Vyšniauskienė, Verslo atstovavimo skyriaus vadovė, +37068736240, daiva.vysniauskiene@chamber.lt
„Suvalkiečio“ informacija
