Komandos stiprinimas – tema, prie kurios anksčiau ar vėliau grįžta kone kiekviena organizacija. Keičiasi darbo modeliai, dalis bendravimo persikelia į virtualią erdvę, tačiau poreikis pasitikėti kolegomis, susikalbėti ir veikti dėl bendro rezultato niekur nedingsta. Todėl įmonės ieško įvairių būdų darbuotojų tarpusavio ryšiams stiprinti – nuo bendrų išvykų ir mokymų iki sportinių bei kitų komandinių veiklų.
Viena tokių veiklų Lietuvoje vis dar gali pasirodyti neįprasta – drakonų valčių sportas. Jo ištakos siekia senovės Kiniją, kur su drakonų valtimis susijusios tradicijos gyvuoja daugiau nei du tūkstančius metų. Jų kultūrinę reikšmę liudija ir tai, kad 2009 m. Kinijos Drakonų valčių festivalis buvo įrašytas į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, o drakonų valčių lenktynės yra neatsiejama šios platesnės kultūrinės tradicijos dalis.
Šiuolaikinio tarptautinio drakonų valčių sporto plėtra įsibėgėjo gerokai vėliau. Svarbiu lūžio tašku laikomi 1976-ieji, kai Honkonge surengtos tarptautinės drakonų valčių lenktynės davė postūmį šiam sportui plisti už Azijos ribų. 1991 m. Honkonge buvo įkurta Tarptautinė drakonų valčių federacija (IDBF), o šiandien šis sportas vienija komandas įvairiose pasaulio šalyse, kartu išlaikydamas ryšį su senosiomis Kinijos tradicijomis.
Pačios sporto šakos principas iš pirmo žvilgsnio gana paprastas: ilgoje valtyje irkluotojai turi veikti sinchroniškai, o ritmą įgulai padeda išlaikyti būgnininkas. Tačiau individualios jėgos čia neužtenka – rezultatui svarbus visos įgulos gebėjimas veikti kartu.
Apie drakonų valčių sportą ir tai, ką ši patirtis gali duoti šiuolaikinių organizacijų komandoms, kalbamės su rūmų nariu, komandinio irklavimo klubo „Slibinas“ prezidentu Mariumi Zapaliu. Drakonų valtis jis mato ne tik kaip sportą, bet ir kaip komandinę patirtį, per kurią galima praktiškai pajusti šiandienos organizacijoms aktualius dalykus – tarpusavio ryšį, bendradarbiavimą, gebėjimą veikti dėl bendro rezultato ir lyderystę.
Kalbate apie „atstumo kainą“, kurią šiandien moka organizacijos. Ką turite omenyje?
Hibridinis ir nuotolinis darbas suteikė daug lankstumo, tačiau kartu atsirado ir tam tikra nematoma kaina – emocinis atstumas. Galime kasdien matyti kolegas ekrane, dalyvauti susitikimuose, spręsti užduotis, bet tai dar nereiškia, kad tarp žmonių išlieka toks pat stiprus ryšys.
Kai sumažėja neformalaus bendravimo, spontaniškų pokalbių ir bendrų patirčių, gali atsirasti tylus susvetimėjimas. Formalūs susitikimai padeda koordinuoti darbus, tačiau pasitikėjimą ir tikrą tarpusavio ryšį vien jais kurti sunku.
Todėl organizacijoms, mano nuomone, vis svarbesnės tampa patyriminės veiklos. Ne vien pramoga ar galimybė pabūti kartu už biuro ribų, bet situacija, kurioje žmonės turi iš tikrųjų veikti kartu ir pajusti, kad bendras rezultatas priklauso nuo jų tarpusavio ryšio.
Įmonės tam jau seniai pasitelkia įvairias komandos formavimo veiklas – žygius, orientacinius žaidimus, plaukimus baidarėmis. Kodėl, jūsų nuomone, jų ne visada pakanka?
Nenorėčiau sakyti, kad šios veiklos yra blogos. Jos gali būti smagios, suteikti bendrų įspūdžių ir padėti žmonėms geriau pažinti vieniems kitus. Tačiau klausimas kitas – ar jų metu visas kolektyvas iš tikrųjų veikia kaip viena komanda?
Pavyzdžiui, plaukiant baidarėmis žmonės dažniausiai pasiskirsto poromis. Vienas gali irkluoti daugiau, kitas – mažiau, o visa grupė ilgainiui išsisklaido. Žygyje žmonės natūraliai susiburia su tais kolegomis, su kuriais ir taip geriausiai sutaria, todėl esamos socialinės grupelės gali net sustiprėti. Orientaciniuose žaidimuose kolektyvas dažniausiai padalijamas į mažesnes komandas – taigi bendras kolektyvas tam tikra prasme vėl fragmentuojamas.
Man įdomiausios tos veiklos, kuriose negali pasislėpti mažesnėje grupėje ar leisti kitam atlikti tavo darbo. Kai vienas bendras rezultatas tiesiogiai priklauso nuo kiekvieno žmogaus veiksmų.
Kuo šiuo požiūriu kitokia drakonų valtis?
Drakonų valtyje 20 irkluotojų ir vienas būgnininkas turi veikti kaip vienas organizmas. Čia neužtenka būti fiziškai stipriausiam ar greičiausiam. Jeigu vienas žmogus pradeda irkluoti savo ritmu, net ir labai stipriai, jis gali ne padėti, o trukdyti visai įgulai.
Todėl kartais drakonų valtį vadinu „komandos rentgenu“. Labai greitai pasimato, ar žmonės geba girdėti vieni kitus, prisitaikyti, laikytis bendro ritmo ir bendrą rezultatą iškelti aukščiau individualaus noro pasirodyti.
Tam tikra prasme tai ir „ego mažinimo“ procesas. Valtyje nebegali sakyti: aš savo darbą atlikau gerai, todėl dėl bendro rezultato nesu atsakingas. Jei valtis nejuda taip, kaip turėtų, tai yra visos įgulos klausimas.
Organizacijose juk dažnai vyksta tas pats. Galime turėti labai stiprių specialistų, tačiau jeigu kiekvienas juda tik savo kryptimi ir savo tempu, stipri komanda savaime neatsiranda.
Drakonų valčių komandas buria ir tarptautinių bendrovių darbuotojai. Ar tai rodo, kad ši sporto šaka jau atrado savo vietą ir verslo organizacijose?
Taip, ir tai nėra vien laisvalaikio pramoga. Drakonų valčių komandas yra subūrę tokių tarptautinių bendrovių kaip „Barclays“, HSBC, PwC ar AECOM darbuotojai.
Manau, verslo organizacijoms patrauklus pats principas. Valtyje labai aiškiai pamatai, kaip komanda komunikuoja, kaip reaguoja į tempą, spaudimą ir bendrą užduotį. Gali surinkti dvidešimt labai stiprių profesionalų, bet tai dar nereiškia, kad turėsi stiprią įgulą.
Reikia ne tik individualių gebėjimų. Reikia gebėjimo klausytis, prisitaikyti ir savo veiksmą derinti prie kitų. Tai labai lengvai perkeliama ir į organizacijos kasdienybę.
O kur šiame bendrame veikime atsiranda lyderystė?
Man labai įdomus būgnininko vaidmuo. Jis pats neirkluoja, tačiau mato visą įgulą ir padeda jai išlaikyti ritmą. Todėl būgnininkas man yra ir tam tikra lyderystės metafora.
Ypač svarbu, kas nutinka esant įtampai. Kai aplink triukšmas, konkurentai, vanduo, adrenalinas, labai lengva pradėti skubėti ir pamesti ritmą. Būgnininkas turi išlikti ramus ir stabilus, nes jo būsena persiduoda visai komandai.
Tas pats vyksta ir organizacijose. Vadovo emocinė būsena daro poveikį komandai. Jeigu lyderis spaudimo akimirką pradeda blaškytis, blaškosi ir žmonės. Jeigu jis geba išlaikyti kryptį bei ritmą, komandai lengviau susitelkti. Todėl valtis tampa labai praktišku streso valdymo ir lyderystės išbandymu.
Visa tai skamba gana sportiškai. Ar drakonų valtys skirtos tik fiziškai pasirengusiems kolektyvams?
Fizinis elementas, žinoma, yra, tačiau esmė nėra surinkti pačius stipriausius žmones. Individuali jėga turi tarnauti visai įgulai.
Labai stiprus žmogus, kuris nesugeba prisitaikyti prie bendro ritmo, komandai nebūtinai padės. Tuo tarpu žmogus, kuris galbūt nėra pats fiziškai stipriausias, bet tiksliai pagauna ritmą ir veikia kartu su kitais, gali būti labai svarbus.
Man tai ir yra viena stipriausių šios veiklos žinučių: kiekvienas yra reikalingas, tačiau nė vienas negali vienas pats sukurti rezultato. Čia žmonės tiesiogine prasme susėda į vieną valtį ir labai greitai pajunta tarpusavio priklausomybę.
Kaip įmonės gali išbandyti drakonų valtis?
Siūlome du pagrindinius būdus. Pirmasis – rugsėjo 5 d. Lampėdžiuose vyksiantis Kauno drakonų valčių festivalis. Tai proga kolektyvui po vasaros atostogų vėl susitikti gyvai, išbandyti save valtyje ir pasikrauti energijos prieš rudens darbus.
Norintys dalyvauti varžybose gali suburti 21 žmogaus komandą – 20 irkluotojų ir vieną būgnininką. Tačiau nebūtina surinkti visos įgulos ar net pačiam dalyvauti varžybose. Galima tiesiog atvykti į Lampėdžius, pabūti krante, stebėti varžybas, palaikyti komandas, išgerti kavos ir iš arčiau susipažinti su mumis bei drakonų valčių sportu.
Jeigu iš rūmų bendruomenės atsirastų vienas ar keli žmonės, kurie norėtų patys išbandyti irklavimą, bet neturėtų savo komandos, taip pat kviečiu susisiekti su manimi. Ieškosime galimybės norinčiuosius priimti į mūsų komandą.
Antrasis būdas – privatūs įmonių renginiai. Tai konkrečiam kolektyvui pritaikyta patyriminė programa. Šiltuoju sezonu plaukiame atvirame vandenyje Lampėdžiuose, o vėstant orams ir žiemą komandinę veiklą perkeliame į baseiną.
Čia organizuojame drakonų valčių virvės traukimo („Tug-of-War“) turnyrus, kuriuose dvi komandos vienoje valtyje irkluoja priešingomis kryptimis. Tai azartiška ir nuo oro sąlygų nepriklausanti komandinė patirtis. Labai greitai pasimato, kaip žmonės reaguoja į spaudimą, ar geba susitelkti, išlaikyti ritmą ir bendrą veiksmą. Po tokio išbandymo galima iškart keliauti šildytis į pirtis.
„Slibino“ veiklą siejate ne tik su sportu ar įmonių komandų formavimu. Kokia yra platesnė klubo idėja?
Mūsų vizija – ne tik sportiniai pasiekimai, bet ir sveikos, vieningos bendruomenės kūrimas Kaune.
Norime, kad drakonų valtys taptų natūraliu būdu žmonėms tiesiogine ir perkeltine prasme susėsti į vieną valtį ir pajusti vienybę.
Ypatingą dėmesį skiriame socialinei veiklai. Dalį surenkamų lėšų skiriame nemokamiems plaukimams jautrioms socialinėms grupėms, padėdami joms per bendrą judėjimą atrasti emocinį palaikymą, bendrystę ir naują stiprybę.
Rugsėjo 5-ąją Lampėdžiuose organizuojate Kauno drakonų valčių festivalį. Kokią pagrindinę mintį norėtumėte, kad iš jo išsineštų dalyviai?
Man ji labai paprasta: valtyje nėra viršininkų ar pavaldinių – yra viena komanda, kvėpuojanti vienu ritmu.
Valtyje yra 20 irkluotojų ir vienas būgnininkas. Krante žmonių pareigos, patirtys ar statusai gali būti labai skirtingi, tačiau atsisėdus į valtį visi turi vieną tikslą. Ten labai greitai tampa aišku, kad bendro rezultato nepasieksi vien individualia jėga.
Norisi, kad susitiktų skirtingos Kauno įmonės, organizacijos ir bendruomenės, būtų ir varžymosi, ir energijos, bet kartu išliktų bendrystės jausmas. Nes drakonų valtyje galiausiai laimi ne raumenys, o vienybė.
Kauno drakonų valčių festivalis 2026
Kauno drakonų valčių festivalis vyks 2026 m. rugsėjo 5 d. Lampėdžiuose, prie „Lampada Beach Bar“. Varžyboms buriamos 21 žmogaus komandos – 20 irkluotojų ir vienas būgnininkas.
Norint susipažinti su drakonų valčių sportu, nebūtina dalyvauti varžybose ar turėti savo komandą. Į festivalį galima atvykti tiesiog pabūti krante, stebėti varžybas, palaikyti komandas ir susipažinti su komandinio irklavimo klubo „Slibinas“ veikla.
Pavieniai rūmų bendruomenės nariai, kurie norėtų patys išbandyti irklavimą, tačiau neturi savo komandos, taip pat gali susisiekti su Mariumi Zapaliu dėl galimybės prisijungti prie klubo komandos.
Festivalio informacija ir kontaktai:
Organizatorių pateiktoje informacijoje nurodoma, kad dalis surenkamų lėšų skiriama socialinei klubo misijai – nemokamoms irklavimo veikloms jautrioms socialinėms grupėms.
