Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, atstovaudama Rūmų narių interesams, gegužės 11 d. raštu kreipėsi į Premjerę, Socialinės apsaugos ir darbo, Ekonomikos ir inovacijų ministres dėl LR Darbo kodekso 56 straipsnio atitinkamų punktų keitimo, kad darbdavys nebūtų įpareigotas mokėti išeitinių išmokų, jei prastova darbuotojui skelbiama ne dėl jo kaltės, o dėl ekstremaliosios situacijos ir/ar karantino ir darbuotojas savo noru palieka darbo vietą.
Taip pat Rūmai kėlė klausimą dėl atostoginių, susikaupusių per darbuotojų prastovų laikotarpį, esant ekstremaliai situacijai ar karantino laikotarpiu, kuomet ribojama įmonių veikla, kompensavimo tvarkos.
Gegužės 25 d. įvyko neeilinis Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdis, kuriame svarstytas klausimas dėl darbdaviui išliekančios prievolės mokėti išeitines kompensacijas ir atostoginius išeinantiems darbuotojams ekstremalios situacijos (karantino) metu.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei kitų verslui atstovaujančių organizacijų pastangomis pasiekta, kad turi būti atlikti Darbo kodekso 56 str. 1 d. 1 p. pakeitimai, kuriuose numatyta, kad jeigu darbuotojui prastova paskelbta DK 47 str. 1 d. 2 p. nustatytu atveju (Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo), neturėtų būti suteikiama teisė pasinaudoti DK 56 str. 1 d. 1 p. numatyta teise.
Taip pat darbdaviai posėdyje teikė pasiūlymus, kad esant aplinkybėmis, kai darbdavio kaltės nėra – išmokos neturėtų būti mokamos, o kol neįsigaliojo pakeitimai – turėtų būti mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.
Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos posėdyje nutarta:
Laukiama tolimesnio svarstymo ir sprendimų priėmimo LR Seime.