Numatyta, kad paramą dėl antrosios pandemijos bangos neigiamo poveikio verslui galės gauti ir tos įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršija 250, o jų metinės pajamos 2019 m. neviršijo 50 mln. eurų arba turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 mln. eurų.
Subsidijas galės gauti tos įmonės, kurių:
Subsidijos gali būti skiriamos pareiškėjams, veikiantiems visose srityse, išskyrus žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros sritis, kredito ir finansų įstaigas. Šis apribojimas nustatomas atsižvelgiant į tai, kad minėtos sritys nepatenka į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdymo sritį. Šioms sritims paramos priemonės, jeigu reikalingos, bus nustatomos kitų institucijų.
Numatoma, kad VMI interneto svetainėje bus skelbiami du kvietimai įmonėms teikti subsidijų paraiškas:
Parama verslui bus skiriama iki tol, kol bus paskirstytos visos lėšos, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. birželio 30 d., o paraiškos subsidijai gauti galės būti teikiamos ne ilgiau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, įvertinus kvietimų eigą, yra numatyta galimybė numatytas lėšas perskirstyti tarp kvietimų, bet ne anksčiau nei 2021 m. balandžio 1 d.
Ministerija jau dabar ragina įmones kuo skubiau pateikti finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius Registrų centrui, nes, siekiant gauti subsidijas, pagal tai bus nustatoma, ar jos yra sunkumų patiriančios įmonės.
„Negrąžinamosioms subsidijoms bendrai yra skirta 150 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų ir siekiame, kad šis daugiausia smulkiajam ir vidutiniam verslui skirtas paramos paketas įmones pasiektų kuo greičiau. Planuojama, kad įmonės galės pradėti teikti paraiškas jau 2021 m. sausio pirmojoje pusėje. Negalime gaišti laiko, nuolat bendraujame su socialiniais partneriais ir girdime jų poreikius, todėl šioje mūsų patikslintoje koncepcijoje yra numatyta kuo plačiau atsižvelgti į įvairių verslo bendruomenių lūkesčius – kad kuo daugiau nukentėjusių įmonių operatyviai galėtų gauti realią finansinę pagalbą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Plačiau su nutarimo projektu galima susipažinti čia.
Draudimo bendrovės ir finansų įstaigos iki 2021 m. birželio 30 d. galės kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo individualių garantijų. Kelionių organizatorių prievolių užtikrinimo garantijų teikimas pratęstas gavus Europos Komisijos pritarimą.
Kelionių organizatoriai dėl prievolių įvykdymą užtikrinimo draudimo arba finansinių garantijų ir toliau galės kreiptis į sutartis su INVEGA pasirašiusias 6 draudimo bendroves arba finansų įstaigas: banką „Luminor“, ADB „Gjensidige“, AB „Lietuvos draudimą“, ADB „Compensa Vienna Insuran-ce Group“ bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir „ERGO Insurance SE“ filialus Lietuvoje.
Valstybė, siekdama padėti kelionių organizatoriams įveikti pandemijos sukeltus padarinius turizmo srityje, priemonės įgyvendinimui skyrė 15 mln. Eur, iš kurių šiuo metu panaudota 2,42 mln. Eur. Išduotos 29 garantijos.
Kaip ir anksčiau, garantijos ir toliau bus teikiamos draudimo bendrovėms arba finansų įstaigoms, kurios laidavimo draudimu ar finansine garantija užtikrina kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymą turistams. Tai – smulkiosios, vidutinės ir didelės įmonės bei verslininkai, kuriems išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę verstis išvykstamuoju ir vietiniu turizmu.
Plačiau apie kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijas čia.
Kelionių organizatoriams bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams gera žinia – iki 2021 m. gegužės 31 d. pratęstas terminas kreiptis į nacionalinę plėtros įstaigą „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) dėl paskolų pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams“.
Dėl lengvatinių paskolų į INVEGĄ gali kreiptis turizmo sektoriaus įmonės, kurios turi galiojančius kelionių organizatoriaus ar apgyvendinimo paslaugų klasifikavimo pažymėjimus ir yra Registrų centrui pateikusios 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinį. Be to, turi būti išlaikyta dar viena sąlyga – paskolos gavėjas ir įmonių grupė, kuriai priklauso paskolos gavėjas, 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, nebuvo laikomi sunkumus patiriančiais.
Norėdami gauti paskolą verslininkai privalės pateikti prognozuojamą pelno nuostolių ataskaitą, pinigų srautų duomenis ir smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto statuso deklaraciją.
Valstybė, siekdama padėti turizmo ir viešojo maitinimo paslaugų teikėjams, priemonės įgyvendinimui skyrė 30 mln. Eur. Patikslinus lėšų poreikį, 22 mln. Eur skirti teikti paskolas apgyvendinimo bei viešojo maitinimo paslaugų teikėjams, kuriems šios skolintos lėšos reikalingos būtiniausioms išlaidoms, tokioms kaip darbo užmokesčiui, patalpų ar įrenginių nuomai ir kt., padengti. Likę 8 mln. Eur skirti kelionių organizatorių atsiskaitymams su turistais, kurių kelionės buvo atšauktos dėl COVID-19 pandemijos.
Maksimali vienos paskolos suma gali siekti 3 mln. Eur. Priklausomai nuo prašomos paskolos dydžio, sutartis gali būti sudaroma 72 mėnesių laikotarpiui ir pradedama grąžinti praėjus ne vėliau kaip 12 mėn. po sutarties pasirašymo dienos. Paskolos bus išmokamos ne vėliau kaip iki 2021 m. rugsėjo 30 d.
Detalią informaciją apie paskolų turizmo paslaugų teikėjams sąlygas, atitikimo reikalavimus galima rasti INVEGA puslapyje.
Priemonės tikslas – mažinti COVID-19 pandemijos poveikį turizmo verslui, suteikiant finansavimą paskolų forma kelionių organizatoriams jų atsiskaitymui su turistais už dėl COVID-19 protrūkio neįvykusias keliones ir apgyvendinimo paslaugų teikėjų, teikiančių klasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas, bei viešojo maitinimo paslaugas teikiančių verslo subjektų būtinosioms išlaidoms finansuoti.
Priemonės aprašas ir kita informacija čia.
Tęsiantis karantinui, darbdaviai gali skelbti prastovas darbuotojams, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu iš darbuotojų negali būti reikalaujama atlikti darbo funkcijų ir jiems turi būti mokamas ne mažesnis nei minimalus darbo užmokestis, tačiau tik tuo atveju, jei darbo sutartimi sulygta visa darbo laiko norma. Tai reiškia, kad prastovose esantis darbuotojas „į rankas“gaus ne mažiau kaip 467 eurus.
Nuo 2021 metų darbdaviams už prastovose esančius darbuotojus bus kompensuojamas visas (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuotas ir išmokamas darbo užmokestis. Maksimalus kompensuojamas dydis sieks 1,5 minimalios mėnesinės algos, t. y. 963 eurus „ant popieriaus“. Tačiau kompensuojama suma negalės būti didesnė nei darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis iki antro karantino paskelbimo dienos.
LR Užimtumo įstatymas (41 straipsnio 21 dalis): čia
LR Darbo kodeksas (47 straipsnio 1 dalies 2 punktas): čia
Darbdaviai taip pat galės pasinaudoti remiamojo įdarbinimo priemonėmis ir gauti subsidijas darbo užmokesčiui, jeigu įdarbins labiausiai pažeidžiamus gyventojus ir padės jiems vėl sugrįžti į darbo rinką. Subsidijos gali būti mokamos darbdaviams, kurie įdarbina Užimtumo tarnybos siunčiamus papildomai darbo rinkoje remiamus bedarbius: pavyzdžiui, turinčius negalią, vyresnio amžiaus ar jaunus asmenis, ilgalaikius, nekvalifikuotus bedarbius ir kt.
Įmonės karantino laikotarpiu galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių. Šias įmokas atidėti galės tos įmonės, kurių ūkinė veikla Vyriausybės sprendimu apribojama, įmonė taip pat turi būti įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą. COVID-19 poveikį patyręs verslas įmokų galės nemokėti už karantino laikotarpį, o padengti susidariusią skolą be palūkanų bus galima per ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį.
Savarankiškai dirbantys asmenys ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu ir toliau gaus 260 eurų dydžio išmoką, jeigu atitiks šias sąlygas:
Karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas.
Sodros įmokų atidėjimas. Neigiamą COVID-19 poveikį patyrę savarankiškai dirbantys, kurių veikla apribota dėl karantino ir kurie įtraukti į VMI sąrašus, gali taip pat atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka. Nuketėję nuo COVID-19 savarankiškai dirbantys asmenys įmokų galės nemokėti už karantino laikotarpį, o padengti susidariusią skolą be palūkanų bus galima per ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį.
Privalomojo sveikatos draudimo įmokų atidėjimas. Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys yra laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo. Taip siekiama sumažinti jų išlaidas ir palengvinti mokestinę naštą. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas. PSD įmokas už karantino laikotarpį savarankiškai dirbantys gyventojai galės sumokėti per dvejus metus. Karantinui pasibaigus, PSD įmokos bus mokamos kaip įprasta.
Vyriausybė pritarė VMI pasiūlymui ir gruodžio 16 d. protokoliniu sprendimu (NR. 59) iki 2021 m. balandžio 30 d. pratęsė mokestinės pagalbos priemonių taikymą nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. VMI sudarė naują įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos sąrašą, kurioms iki balandžio 30 d. ir dar du mėnesius:
Norėdami sudaryti mokestinės paskolos sutartį (toliau – MPS) be palūkanų, į naują sąrašą įtraukti verslininkai prašymą VMI turės pateikti iki balandžio 30 d., kadangi MPS turi būti sudaryti iki birželio 30 d.
Naują pandemijos paveiktų įmonių sąrašą parsisiųsti galite čia.
Įmonės į naująjį sąrašą buvo įtrauktos atsižvelgiant į rudens karantino metu nustatytus veiklos vykdymo ribojimus pagal EVRK sąrašą, patvirtintą Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų.
Sudarant sąrašą buvo atsižvelgta ir į kitus įmonės veiklos rodiklius. Pvz. į sąrašą nėra įtrauktos įmonės (PVM mokėtojos), kurių apyvarta 2020 m. spalio – lapkričio mėn., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., nesumažėjo. Taip pat, jei įmonė yra įtraukta į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, vertinama ir tai, ar įmonė nėra bankrutuojanti, likviduojama ir pan.
VMI nukentėjusių mokesčių mokėtojų sąrašą atnaujins kas mėnesį, įvertinusi įmonių (PVM mokėtojų) teikiamus deklaracijų duomenis.
Jei verslas neįtrauktas į naują nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, tačiau patiria sunkumus:
Įmonėms, kurios anksčiau buvo laikomos nukentėjusiomis nuo pandemijos, tačiau dabar į naująjį sąrašą nėra įtrauktos, mokestinės pagalbos priemonės galioja iki 2021 m. vasario 28 d., per šį laiką jos gali kreiptis į VMI dėl MPS sudarymo. Sąrašą įmonių, kurioms 2020 metais buvo taikomos mokestinės pagalbos priemonės, parsisiųsti galite čia.
Verslininkai, kurie į naują sąrašą nėra įtraukti, tačiau dėl COVID-19 taip pat patyrė finansinių sunkumų, dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo netrukus galės kreiptis į mokesčių administratorių. Mokesčių administratorius šiuo metu rengia standartizuotą prašymo formą, kurią įmonės turės pateikti per Mano VMI. Nepriklausomai nuo prašymo pateikimo laiko, pagalbos priemonės patenkinus prašymą bus taikomos nuo sausio 1 d.
Mokestinės paskolos sutartis be palūkanų:
Mokestinės paskolos sutartį be palūkanų galima sudaryti mokesčių skoloms, susidariusioms iki š. m. balandžio 30 d., o įmokas sumokėti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Sudaryti tokiai sutarčiai jokių papildomų dokumentų VMI pateikti nereikia, užtenka prašymo, kuriame reikia nurodyti pageidaujamus įmokų sumokėjimo terminus. Prašymą ir dabar galima pateikti prisijungus prie Mano VMI > Paslaugos > Užsakyti Paslaugą > Mokesčių apskaita ir mokėjimai > Mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminų atidėjimas arba išdėstymas.Jei dėl sudėtingos finansinės situacijos dviejų metų mokesčių skolai išdėstyti ir sumokėti neužtenka, galima paprašyti ir ilgesnio mokesčių išdėstymo bei sumokėjimo termino, bet ne ilgesnio kaip iki penkerių metų. Tokiu atveju, mokesčius iki 2022 m. gruodžio 31 d., galima išdėstyti ir sumokėti be palūkanų, o vėlesnio laikotarpio įmokoms bus skaičiuojamos 0,01 proc. per dieną palūkanos.
Ilgesniam kaip dviejų metų mokestinės paskolos sutarties sudarymui yra taikoma standartinė procedūra ir reikalavimai, todėl mokesčių mokėtojas turi pagrįsti savo prašymą dokumentais, kurie apibūdina mokesčių mokėtojo finansinę būklę ir kuriais pagrindžiami prašyme nurodyti duomenys ir aplinkybės.
Įmokas galima prašyti atidėti vieneriems metams:
Mokesčių mokėtojai sudarydami mokestinės paskolos sutartį, pirmąją įmoką gali paprašyti nukelti vieneriems metams. Tokiu atveju, kai skola nesiekia 300 tūkst., teikiant prašymą papildomų dokumentų pateikti nereikia, kai ji yra lygi ar didesnė kaip 300 tūkst. – mokesčių administratoriui kartu su prašymu reikia pateikti ir pagrindžiančius dokumentus. Pažymėtina, jog nukeliant mokėjimą, mokestinės paskolos sutarties be palūkanų pabaigos terminas nesikeičia, ją galima sudaryti iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Įmonės, besinaudojančios mokestine pagalba:
Įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašas, kurios naudojasi mokestine pagalba ir kurių turima bendra mokestinė nepriemoka (kartu su mokestinės paskolos sutartimis) yra didesnė kaip 100 tūkst. eurų, sąrašą galima rasti čia. Sąrašas atnaujinamas kiekvieną pirmadienį.
Sąraše, sausio 4 d. duomenimis, yra 1,2 tūkst. įmonių, apie kurias skelbiama tik paslaptyje nelaikoma informacija: įmonės pavadinimas, įmonės kodas, bendra mokestinės nepriemokos suma (kartu su mokestinės paskolos sutartimis) bei įmonės sumokėtų mokesčių suma 2019 ir 2020 m. Šiame sąraše skelbiamos įmonės nelaikomos skolingomis biudžetui, skelbiama informacija apie mokestinę nepriemoką neturės įtakos jų veiklos vykdymui ar dalyvavimui viešuose pirkimuose.
Daugiau informacijos:
https://uzt.lt/covid-19/sub-prastov/
https://uzt.lt/covid-19/sub-dirbantiems-savarankiskai/
https://www.sodra.lt/lt/situacijos/svarbi-informacija-draudejams-covid-19
https://www.vmi.lt/evmi/nukentejusiems-nuo-covid-19
