• Naujienos
  • Nelaimingi atsitikimai darbe ir kitos su darbu susijusios sveikatos problemos

    Nelaimingi atsitikimai darbe

    Lietuvos statistikos departamento 2020 m. antrąjį ketvirtį atlikto tyrimo vertinimais, nelaimingus atsitikimus darbe per pastaruosius 12 mėnesių patyrė 0,5 proc. 15–74 metų gyventojų, kurie dirbo ar yra dirbę per pastaruosius 12 mėnesių. Vyrai dažniau nei moterys nurodė patyrę nelaimingų atsitikimų darbe (atitinkamai 0,7 ir 0,4 proc.). Po du ir daugiau nelaimingų atsitikimų darbe per pastaruosius 12 mėnesių patyrė 4,6 proc. asmenų, darbe patyrusių nelaimingų atsitikimų.

    Dauguma (84 proc.) nelaimingų atsitikimų įvyko darbo vietoje, 16 proc. buvo kelių eismo įvykis darbo metu.

    26,2 proc. nelaimingų atsitikimų patyrusių asmenų nedirbo 1–3 dienas, 25,5 proc. – nuo 4 dienų iki 2 savaičių. Patyrę nelaimingą atsitikimą darbe vyrai nedirbo ilgiau nei moterys. Dažniausiai vyrai nedirbo nuo 4 dienų iki 2 savaičių (30,3 proc.), o moterys – 1–3 dienas (35,8 proc.).

    Su darbu susijusios sveikatos problemos

    14,7 proc. 15–74 metų gyventojų, dirbusių apklausos metu ar kada nors anksčiau, nurodė per pastaruosius 12 mėnesių turėję fizinės ar psichinės sveikatos problemų, iš jų 12 proc. nurodė, kad sveikatos problemų atsiradimo ar paaštrėjimo priežastis buvo darbas. Po dvi ir daugiau dėl darbo atsiradusių ar paaštrėjusių sveikatos problemų per pastaruosius 12 mėnesių nurodė turėję 21,3 proc. asmenų, turėjusių dėl darbo atsiradusių ar paaštrėjusių sveikatos problemų.

    Dėl darbo atsiradusios ar paaštrėjusios sveikatos problemos dažniausiai buvo susijusios su kaulais, sąnariais ar raumenimis (61,7 proc.). 14,7 proc. nurodė patyrę su darbu susijusį stresą, depresiją ar nerimą. Moterys dažniau nei vyrai stresą, depresiją ar nerimą įvardijo kaip pagrindinę sveikatos problemą dėl darbo (atitinkamai 16,6 proc. ir 12,8 proc.).

    Sveikatos problemų dėl darbo turinčių gyventojų buvo klausiama, ar šios problemos riboja jų galimybes užsiimti įprasta, kasdiene veikla darbe ar nedarbo metu. Beveik pusė jų (49,2 proc.) nurodė, kad ši problema iš dalies riboja jų galimybes, 27 proc. – kad riboja labai, o 23,7 proc. – kad neriboja.

    Dėl su darbu susijusių sveikatos problemų 37,3 proc. asmenų nurodė, kad nedirbo 1–3 dienas arba nereikėjo nei vienos dienos, o 20,1 proc. – nuo 9 iki 12 mėnesių.

    Fizinės ir psichinės sveikatos rizikos veiksniai

    Tyrimo duomenimis, 44,2 proc. 15 metų ir vyresnių užimtų gyventojų savo darbe susidūrė su veiksniais, galinčiais turėti įtakos jų fizinei sveikatai. Vyrai su šiais veiksniais susidūrė dažniau nei moterys (atitinkamai 53,1 proc. ir 35,2 proc.)

    Veikla, reikalaujanti įtemptai žiūrėti dažniausiai (7 proc.) buvo nurodyta kaip veiksnys, galintis turėti įtakos fizinei sveikatai, varginančias arba skausmingas kūno pozicijas nurodė 5,8 proc. apklaustųjų. Vyrai dažniausiai nurodė, kad jų fizinei sveikatai didžiausią įtaką turi mašinų ar rankinių įrankių (išskyrus transporto priemones) naudojimas (7,8 proc.), o moterims – veikla, reikalaujanti įtemptai žiūrėti (7,2 proc.).

     

    1 lentelė. 15 metų ir vyresni užimti gyventojai pagal veiksnius darbe, kurie kelia didžiausią riziką fizinei sveikatai

    Procentais

      Iš viso Vyrai Moterys
    Iš viso 100,0 100,0 100,0
    Varginančios arba skausmingos kūno pozicijos 5,8 4,8 6,7
    Pasikartojantys rankų judesiai 5,4 4,1 6,8
    Sunkių krovinių tvarkymas 3,5 4,9 1,9
    Triukšmas 3,8 4,7 2,9
    Stipri vibracija 0,2 0,5 0,0
    Cheminių medžiagų, dulkių, dūmų ar dujų poveikis 3,7 4,9 2,4
    Veikla, reikalaujanti įtemptai žiūrėti 7,0 6,8 7,2
    Paslydimai ir nukritimai 2,3 3,3 1,4
    Mašinų ar rankinių įrankių (išskyrus transporto priemones) naudojimas 3,4 6,3 0,5
    Transporto priemonių naudojimas (dirbant) 4,2 7,8 0,6
    Kitas, aukščiau nepaminėtas, rizikos veiksnys 4,9 5,0 4,8
    Nėra rizikos veiksnio 55,8 46,9 64,8

     

    26,4 proc. 15 metų ir vyresnių užimtų gyventojų nurodė savo darbe susidūrę su veiksniais, galinčiais turėti įtakos jų psichinei sveikatai. Moterys su šiais veiksniais susidūrė dažniau nei vyrai (atitinkamai 29,2 proc. ir 23,6 proc.).

    Bendravimas su sudėtingais klientais (pacientais, mokiniais ir t. t.) dažniausiai buvo nurodytas kaip veiksnys, galintis turėti įtakos psichinei sveikatai. Šį veiksnį nurodė 10,3 proc. užimtų gyventojų (moterų – 14,3 proc., vyrų – 6,3 proc.). Kitas svarbus veiksnys, galintis turėti įtakos psichinei sveikatai – per didelis darbo krūvis. Jį paminėjo 7,7 proc. užimtųjų.

    Grėsmę prarasti darbą, kaip veiksnį, galintį turėti įtakos psichinei sveikatai, nurodė 3,4 proc. užimtų gyventojų.

     

    2 lentelė. 15 metų ir vyresni užimti gyventojai pagal veiksnius darbe, kurie kelia didžiausią riziką psichinei sveikatai

    Procentais

      Iš viso Vyrai Moterys
    Iš viso 100,0 100,0 100,0
    Per didelis darbo krūvis 7,7 7,8 7,7
    Fizinis smurtas ar smurto grėsmė 0,4 0,7 0,0
    Psichologinis smurtas (priekabiavimas, žeminimas, patyčios) 0,2 0,3 0,2
    Blogas bendravimas ar bendradarbiavimas organizacijoje 1,0 0,7 1,2
    Bendravimas su sudėtingais klientais, pacientais, mokiniais 10,3 6,3 14,3
    Grėsmė prarasti darbą 3,4 3,5 3,3
    Nepakankamo savarankiškumo arba įtakos darbo spartai ar darbo procesams nebuvimas 1,0 1,4 0,6
    Kitas, aukščiau nepaminėtas rizikos veiksnys 2,4 2,9 1,9
    Nėra rizikos veiksnio 73,6 76,4 70,8

     

    Nelaimingų atsitikimų darbe ir kitų su darbu susijusių sveikatos problemų statistinis tyrimas atliktas 2020 m. antrąjį ketvirtį, taikant imčių metodą. Apklausta 8,5 tūkst. 15 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų, tyrimo rezultatai perskaičiuoti visiems šio amžiaus užimtiems gyventojams.

    Tyrimas leido įvertinti nelaimingų atsitikimų, patirtų darbe, ir asmenų, patyrusių šiuos atsitikimus, skaičių, nedirbto darbo laiko trukmę, su darbu susijusius susirgimus ir dėl jų prarastą darbo laiką, rizikos veiksnius darbe, galinčius padaryti neigiamą poveikį sveikatai. Nelaimingi atsitikimai vykstant į darbą ar iš darbo nebuvo įtraukiami.

     

    Tyrimas 2020 m. buvo atliekamas visose Europos Sąjungos šalyse pagal bendrą metodiką, todėl jo rezultatai yra palyginami tarp šalių.

    Nelaimingų atsitikimų darbe ir kitų su darbu susijusių sveikatos problemų tyrimas yra finansuotas Europos Sąjungos.

    Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

    Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.

    Daugiau susijusių terminų ir paaiškinimų ieškokite Statistikos terminų žodyne.

     

    Lietuvos statistikos departamento informacija

Skip to content