Lietuvos kultūros politikos institutas leidžia plačiai žinomo mokslo istoriko, etnologo prof. Liberto Klimkos studiją „Vilniaus rotušė ir jos laikrodis“. Jame pateikiama ne tik buvusio Vilniaus rotušės – svarbiausiojo valstybės laikrodžio istorija, bet apibūdinami ir kelių kitų savivaldybių rotušių ir bažnyčių laikrodžiai, turintys didelę istorinę ir kultūrinę vertę. Studijoje daug rašoma ir apie Kauno rotušės, ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus laikrodžių istoriją, apie Laisvės varpą ir karilioną.
Institutas kviečia prisidėti prie šios studijos leidybos finansiškai, skiriant trūkstamus 1200 Eur ar dalį šios sumos ir įamžinti savo atminimą svarbiausiojo valstybės laikrodžio atstatymo istorijoje. Be to, mecenatas ar mecenatai prisidėtų ir prie Kauno technikos istorijos ir kultūros paveldo populiarinimo prestižiniame leidinyje.
Visų Europos šalių sostinių rotušės turi laikrodžius, kurie simbolizavo ir simbolizuoja savivaldos tradiciją, gyvavusią nuo XV a. Sostinės rotušės laikrodis yra ir svarbiausias valstybės laikrodis. Deja, Vilniaus istorinės rotušės laikrodis neišsaugotas. Ši žaizda Lietuvos sostinei ir valstybei padaryta daugiau kaip prieš du šimtus metų. Vilniaus rotušė ne vieną šimtmetį, kol Lietuva (LDK) buvo nepriklausoma valstybė, turėjo laikrodį, įtaisytą šalia pastato esančiame bokšte. 1781 m. bokštas nugriuvo ir nebuvo atstatytas. Pagrindinė priežastis buvo ta, kad XVIII a. pabaigoje Lietuva prievarta buvo prijungta prie carinės Rusijos, kuri slopino savivaldos ir valstybės nepriklausomybės idėjas.
Laikrodžio atstatymo koncepcija buvo pristatyta Kultūros ministerijoje vykusioje viešoje diskusijoje, kurioje dalyvavo istorikų, paveldo apsaugos specialistų, architektų, kitų valstybinių institucijų ir Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų, įvairių kultūros organizacijų atstovų. Prieita prie vieningos nuomonės, kad, atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, neturėtume taikytis su okupacijos metais sostinės ir visos valstybės istoriniam paveldui padaryta žala. Privalome atlikti pareigą – pastatyti sostinės senosios rotušės bokštą su jame įtaisytu laikrodžiu. Lietuva turi valstybingumo atributus – vėliavą, herbą, himną, tačiau iki šiol neturi Valstybės laikrodžio. Vilniaus rotušės laikrodis reikalingas kaip demokratinių sostinės tradicijų ir valstybės nepriklausomybės simbolis. Pastatytas Vilniaus rotušės bokštas su jame įtaisytu laikrodžiu turėtų būti vienas iš svarbiausių Lietuvos istorijos paveldo objektų, kartu ir šiuolaikinis mokslo, technikos ir kultūros paminklas, praturtinantis į visos žmonijos reikšmingiausių UNESCO saugomų kultūros ir gamtos paminklų sąrašą įrašyto Vilniaus senamiesčio rotušės aikštės kultūrinę savastį. Tai būtų ilgaamžis valstybės, lietuvių tautos ir baltų istorijos ir ateities kūrimo paminklas.
Studiją numatoma išspausdinti šių metų gruodžio mėn. ir pristatyti visuomenei Mokslų akademijoje ar Valdovų rūmuose (galbūt Seimo Konstitucijos salėje). Kadangi studijos autorius prof. Libertas Klimka yra aukščiausios kvalifikacijos populiariausias Lietuvos mokslininkas, o ši jo istoriografinė studija yra apie svarbiausio valstybės laikrodžio istoriją ir jo atstatymo prielaidas, studijos pristatyme dalyvaus žymūs istorikai, kultūros paveldo specialistai, kiti mokslininkai ir kultūros kūrėjai, politikai. Bus kviečiama žiniasklaida – LRT televizija. Į studijos pristatymą mecenatas ar mecenatai taip pat bus kviečiami.
