• Lietuvių mokslininkai ir menininkas pakeitė meno kūrinių supratimą amžiams – gimė pirmasis DNR paveikslas

    Du Lietuvos mokslininkai, genetikai Lukas Žemaitis ir Ignas Galminas, kartu su menininku Tadu Sokolovu sukūrė pirmą pasaulyje paveikslą panaudoję DNR inkrustavimą – „DNR paveikslas Nr. 1“. Meno kūrinyje pavaizduotas vienas žymiausių Lietuvos menininkų – M.K. Čiurlionis. Savo unikalia idėja jie atveria duris unikaliems, nesuklastojamiems, beribę informaciją savyje talpinantiems meno kūriniams.

    Paveikslas ir dvi jo pusės

    Paveikslas turi dvi puses – matomą ir nematomą. Nematomoje paveikslo dalyje – pirmą kartą istorijoje dažuose panaudota DNR įrašymo technologija, kurioje užkoduoti 196 žymiausi M.K. Čiurlionio darbai, metus laiko rinkti palinkėjimai Lietuvai bei atvertos durys į skaitmeninę NFT meno formą.

    Tai, kas prieš dešimtmetį atrodė kaip mokslinė fantastika, šiais metais įgyvendinta Lietuvoje. Daugybė mokslininkų tiki, kad skaitmeninės informacijos įrašymas į DNR ateityje taps kasdienybe. Šių dienų USB laikmeną pakeis DNR skysčiu užpildyta skaitmeninė talpykla.

    DNR molekulė — terpė, kurioje gamta saugo informaciją apie bet kurio gyvojo organizmo išvaizdą ir veikimą. DNR kodą sudaro keturių esminių heterociklinių elementų —  A (adenino), T (timino), C (citozino) ir G (guanino) grandinės. Tačiau tos pačios molekulės geba saugoti ne tik informaciją apie gyvybę, bet ir skaitmeninius duomenis. Kalbant paprastai, skaitmeninis kodas paverčiamas DNR kodu, susintetinant DNR molekulę. Kompiuteriams pažįstamą dvejetainius duomenis — 0 ir 1 seką — galima paversti 4 simboliais (A, T, C, G) ir juos išsaugoti DNR molekulėje.

    Šiuo metu tai yra vienas perspektyviausių būdų milžinišką duomenų kiekį įrašyti su minimaliomis energijos sąnaudomis į itin kompaktiškas laikmenas. Apytiksliai viename grame DNR, galima išsaugoti apie 1,000,000,000 terabaitų skaitmeninių duomenų. Be to, DNR molekulėse išsaugoti duomenys gali išlikti šimtus tūkstančių metų. Šiandien perkelti duomenis į DNR ir juos nuskaityti reikalinga specifinė įranga, tačiau genetikos technologijos tobulėja netgi sparčiau, nei kompiuteriai ir jos pasitelkiamos vis plačiau – o pats žinomiausias pastarųjų metų sintetinės biologijos pritaikymo pavyzdys yra RNR vakcinų nuo COVID-19 sukūrimas. Tol, kol žmonija gyvuos, DNR informaciją, esančią paveikslo dažuose, bus galima atkoduoti panaudojant sekoskaitos technologijas.

    Šiame kūrinyje panaudotos ne tik pažangios genetikos technologijos, bet ir vienas labiausiai provokuojančių ir dėmesį prikaustančių tapymo būdų bei meno formų vadinamas Popartu. Jame susipina chaosas ir elegancija, mokslinė tvarka ir meniška anarchija. Menas yra universali kalba, tad šiame paveiksle galima įžvelgti daug atpažįstamų, jausmus žadinančių simbolių, atspindinčių šiuolaikinį mūsų pasaulį.

    Paveikslas yra didelio formato – 120cm pločio ir 150cm ilgio. Tapant paveikslą buvo panaudoti  įvairūs tapymo būdai, bei naudojamos  itin ryškios  geltonos, žalios, oranžinės ir rausvos fluorescencinės spalvos,  bei skirtingi tapymo būdai.

     Kūrinio drobė padengta per 30 įvairių akrilo ir lako dažų sluoksnių, kurie tarpusavyje persidengdami sukuria spalvingą, užrašų ir simbolių kupiną žavingą graffiti stilių. Šiame kūrinyje taip pat bus galima rasti būtent šio projekto metu sukurtą specialų simbolį, kuris parodo, kad žymėtas objektas yra inkrustuotas DNR su užkoduota informacija. Idėjos autoriai, mokslininkai L. Žemaitis ir I. Galminas ją įgyvendinti pasiūlė būtent T. Sokolovui, dėl jo modernaus paveikslų tapymo stiliaus.

    Praeitais metais, tie patys mokslininkai, Lietuvai padovanoję neeilinę dovaną – Lietuvos himną, įrašytą DNR molekulėje, idėją integravo ir į šį darbą, kuris užkoduotas paveiksle pavaizduoto patefono dažuose.

    Paveikslo pristatymas

    Šis paveikslas bus pristatytas Valstybės pažinimo centre,  Liepos 6-ąją, 13 val. Totorių gatvėje, 28, Vilniuje. Į renginį kviečiami visi, mylintys Lietuvą, mokslą ir meną. Renginys nemokamas.

Skip to content