Europos Komisija paskelbė 2020 m. Europos inovacijų diegimo rezultatų suvestinę, iš kurios matyti, kad Europos inovacijų diegimo rezultatai visoje ES toliau gerėja ir antrus metus viršija JAV rezultatus.
Pagrindinės Europos inovacijų diegimo rezultatų išvados:
Lietuva yra nuosaiki novatorė ir užima 19-ą vietą ES. Palyginti su 2012 m. ES rezultatais, Lietuvos rezultatai pagerėjo. Inovacijų diegėjai, inovacijoms palanki aplinka ir inovacijų tinklai yra geriausiai vystomi inovacijų aspektai. Geri rezultatai tokiose srityse kaip aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičius, su kitomis įmonėmis bendradarbiaujančių novatoriškų mažų ir vidutinių įmonių skaičius, išlaidos ne moksliniams tyrimams ir plėtrai ir plačiajuosčio ryšio skverbtis. Prastai vertinami šie Lietuvos rodikliai: žinioms imlių paslaugų eksportas, mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidos verslo sektoriuje, bendros viešojo ir privačiojo sektorių mokslinės publikacijos ir užsieniečių doktorantų skaičius.
Lietuvos suminis inovacijų indeksas, atspindintis šalies inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį, pakilo iki 87 proc. ES vidurkio ir pasiekė aukščiausią lygį per visą švieslentės indekso skaičiavimo laikotarpį nuo 2012 metų. Europos Komisijos skaičiavimai taip pat rodo, kad 2012–2019 m. Lietuvos suminio inovacijų indekso reikšmė padidėjo 28 proc. ir tai yra sparčiausias progresas tarp visų 27 ES valstybių.
Europos Komisijos skaičiavimais, 2012–2019 m. Lietuvoje ženkliai pagerėjo šių su verslo inovacine veikla susijusių indikatorių rezultatai: bendradarbiaujančios inovatyvios įmonės (+97,2 proc.), inovacijas savarankiškai kuriančios smulkiosios ir vidutinės įmonės (+72,5 proc.), naujų rinkai ir naujų įmonei inovacijų pardavimas (+72 proc.), mažos ir vidutinės įmonės, diegiančios produktų ar procesų inovacijas (+68,8 proc.), ne MTEP verslo inovacijų išlaidos (+61,6 proc.), prekės ženklų aplikacijos (+40,6 proc. ). Lietuva taip pat aplenkė ES vidurkį pagal du verslo inovacinės veiklos rezultatus (angl. „innovation outputs“): naujų rinkai ir naujų įmonei inovacijų pardavimo rodiklis pasiekė 123 proc. ES vidurkio, o prekės ženklų aplikacijų rodiklis – 105,7 proc. ES vidurkio. Tai rodo, kad Lietuvos bendrovių apyvartoje vis didesnę dalį užima inovatyvių prekių ir paslaugų pardavimas, Lietuvos bendrovės aktyviau registruoja nuosavus prekės ženklus.
2012–2019 m. Lietuvoje taip pat pagerėjo vidutinių ir aukštųjų technologijų prekių bei žinioms imlių paslaugų eksporto, patentų paraiškų, bendrijos dizainų rodiklių reikšmės. Lietuvos inovacijų ekosistemoje dominuojančias pozicijas taip pat išlaiko su verslo inovacine ir MTEP veikla susiję rodikliai. Pavyzdžiui, bendradarbiaujančių inovatyvių mažų ir vidutinių įmonių rodiklio reikšmė Lietuvoje siekia 191 proc. ES vidurkio, t. y. beveik dukart viršija ES vidurkį, inovacijas savarankiškai kuriančių mažų ir vidutinių įmonių rodiklis siekia 122 proc. ES vidurkio, mažų ir vidutinių įmonių, diegiančių produktų ar procesų inovacijas, rodiklis siekia 115 proc. ES vidurkio.
Inovacijų švieslentės tyrime Latvijai atiteko 23 vieta visoje ES, o Estijai – 11 vieta visoje ES.
Lietuvos rezultatai čia.
Daugiau informacijos čia.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija
