Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2,5 mlrd. Eur. verstės ekonomikos gelbėjimo planą. Planas priimtas operatyviai, yra apgalvotas, o numatomos priemonės yra didžiulio masto. Tačiau verslas baiminasi, kad rodos, laiku priimtas ir tikrai neblogas planas nebus pakankamas. Kodėl? Atsakymas paprastas – biurokratizmas. Kad ir kokias puikias priemones numato planas, perteklinė dokumentacija verslui tikrai nepadės.
Dalis verslų dar kovo viduryje LR Vyriausybės nutarimu buvo priversti sustabdyti veiklą, kita dalis jau pradeda jausti visą pasaulį apėmusios pandemijos pasekmes, tačiau visi be išimties, net ir tie, kuriems nusišypsojo sėkmė ir jų verslo sričiai susidarius itin palankiai situacijai ir vos spėjant vykdyti užsakymus, turi rūpintis ateitimi ir galvoti kaip išlaikyti darbuotojus ir darbo vietas.
INVEGA gali padėti verslui. Ir pirma pagalba čia turėtų būti reikiamos dokumentacijos minimalizavimas. Neramina ir būsima tvarka dėl kompensacijos už prastovas. Jei verslas nedirba, kas apie tai informuos VDI, vėliau Sodrą ir galiausiai kreipsis į Užimtumo tarnybą?
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius sako, kad dėl to, jog Lietuvos ekonomikos kritimas neišvengiamas, neabejoja niekas. „Turime žiūrėti tikrovei į akis. Manau, kad Lietuvos ekonomikos kritimas sieks mažiausiai dešimt procentų, o gal ir daugiau. Todėl raginu verslo atstovus elgtis atsakingai. Prisiimdami savo galimybėms proporcingą atsakomybę nedidinsime, o tikėtina, kad ir sumažinsime ekonomikai skaudžias krizės pasekmes.“ – sako Z. Dargevičius.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė, finansinių paslaugų įmonės „Aurita“ vadovė Vaida Butkuvienė pastebi, kad tikimybė, kad vieni elgsis sąžiningai, o kiti, net ir turėdami galimybes, ims taupyti lėšas ir nebevykdyti finansinių įsipareigojimų, pasinaudodami susidariusia situacija, tikrai yra.
„Svarbiausia šiuo metu yra tinkamas pinigų srautų valdymas. Sutartinės prievolės, net ir šiuo sudėtingu laikotarpiu, išlieka. Todėl Lietuvos ekonomikai tiesiog gyvybiškai būtina, kad verslas išliktų sąžiningas ir nesustabdytų finansų grandinės.“ – pabrėžia V. Butkuvienė.
Nuo kiekvieno iš mūsų šiandien priklauso ar mūsų medikai kovojantys su COVID-19 pandemija turi priemonių. Mes atsakingi ir už tai, ar verslas, sunkmečiui pasibaigus reanimuosiantis smunkančią ekonomiką, galės tai padaryti. „Nekelkime dirbtinės komos verslams, nes pabudinti gali nebūti lengva.“ – viceprezidentei antrina ir verslininkus veikti kartu kviečia Z. Dargevičius. Be to, verslas turi ne tik solidarizuotis, bet ir nepamiršti, kad valstybės biudžetas turi dugną, o ir skolinimasis negali būti begalinis. Nepiktnaudžiaukime situacija, nesinaudokime valstybe. Sunkmetis nėra laikas siekti atsiimti visus sumokėtus mokesčius.
Krizės ateina ir praeina, o gyvenimas tęsiasi. Turime nepanikuoti ir žvelgti į gyvenimą optimistiškai. Verslininkai visada buvo tie žmonės, kurie geriausiai žino ir kaip šias problemas spręsti, ir kaip sėkmingai persiorientuoti bei atrasti naujas galimybes. Svarbiausia, pabrėžia Kauno prekybos, pramonės ir amatų prezidentas Z. Dargevičius, tik netrukdykime vieni kitiems. Palaikykime vieni kitus, rūpinkimės savo žmonėmis. Šią krizę pragyvensime visi kartu.