2026 m. vasario 19 d. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (toliau – KPPAR) vyko verslo pusryčiai su Lietuvos banko valdybos nariu Evaldu Ruzgiu. Bendruomenei pristatytas skaitmeninis euras, jo idėja, tikslas, įvedimo bei veikimo aspektai.
KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius pasveikindamas svečią paminėjo, kad rūmų bendruomenė labai vertina susitikimus su Lietuvos banko vadovais, kurių turėjo ir ankstesniais metais.
Renginio pradžioje Z. Dargevičius pasidalijo įžvalgomis apie šiandieninę verslo finansavimo situaciją Lietuvoje. Jis atkreipė dėmesį, kad skolinimas verslui mūsų šalyje išlieka vienas brangiausių Europoje, o skirtumas tarp Lietuvoje taikomų palūkanų ir euro zonos vidurkio tebėra 2019 metų lygio. Didesnės verslo skolinimosi palūkanos šiuo metu fiksuojamos tik Latvijoje. Kalbėdamas apie platesnį kontekstą, jis pabrėžė, kad kapitalo prieinamumas verslui vis dar yra ribotas, todėl tiek Lietuvos banko, tiek Vyriausybės sprendimai turėtų būti orientuoti į ilgalaikį stabilumą ir galimų ateities iššūkių suvaldymą.
Taip pat buvo paliesti ir kiti aktualūs klausimai – grynųjų pinigų atsiskaitymų ribojimai, pinigų plovimo prevencijos reikalavimai, finansinės paramos ribojimai didesnėms įmonėms. Anot jo, svarbu, kad šie sprendimai būtų vertinami kompleksiškai, atsižvelgiant į jų poveikį verslo aplinkai. Renginio pradžioje nuskambėjo ir pastebėjimas apie bankų taikomus bei didinamus aptarnavimo mokesčius, įskaitant atsiskaitymo kortelių mokesčius, kurių dydis ne visuomet yra pakankamai pagrįstas.
Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys išsamiai apžvelgė skaitmeninio euro iniciatyvos atsiradimo aplinkybes ir planuojamą įgyvendinimo kryptį. Pasak jo, skaitmeninis euras projektuojamas kaip bendras sprendimas visoje euro zonoje, o ateityje galbūt ir platesnėje Europos Sąjungoje. Tikslas – užtikrinti vienodas atsiskaitymo galimybes vartotojams ir prekybininkams visose ES valstybėse narėse bei sustiprinti bendros mokėjimų rinkos integralumą.
Ilgalaikėje perspektyvoje skaitmeninis euras galėtų tapti pigesne elektroninių atsiskaitymų alternatyva. Tikimasi, kad jis mažintų priklausomybę nuo privačių tarptautinių mokėjimo sistemų ir jų taikomų mokesčių, taip skatindamas konkurenciją ir efektyvumą mokėjimų rinkoje.
Pristatydamas pagrindines būsimos sistemos savybes, E. Ruzgys išskyrė galimybę atsiskaityti be interneto ar mobiliojo ryšio – vadinamuoju „offline“ režimu. Taip pat numatytas unikalus skaitmeninio euro sąskaitos numeris, kuris leistų vartotojams paprasčiau keisti banką ar kitą paslaugų teikėją. Pabrėžta ir tai, kad skaitmeninis euras būtų tiesioginė vartotojo – fizinio ar juridinio asmens – nuosavybė, o ne komercinio banko balanse apskaitomas turtas.
Skaitmeninis euras būtų ES masto sprendimas, didinantis atsiskaitymų sistemos atsparumą geopolitinių, techninių ar kibernetinių krizių metu. Šiuo metu 13 iš 20 euro zonos valstybių, tarp jų ir Lietuva, neturi nacionalinės kortelių sistemos ir kasdieniams skaitmeniniams mokėjimams naudojasi tarptautiniais operatoriais, tokiais kaip Visa ir Mastercard. Todėl kuriami techniniai sprendimai turėtų padėti Europai ateityje tapti mažiau priklausomai nuo išorinių tiekėjų.
Pagal šiuo metu svarstomą modelį vartotojams nebūtų nustatyta prievolė turėti skaitmeninio euro sąskaitą ar juo naudotis. Gyventojai ir verslas galėtų laisvai pasirinkti atsiskaitymo priemonę – grynuosius pinigus, mokėjimo kortelę ar skaitmeninį eurą.
Kartu būtų užtikrinami pinigų plovimo, sukčiavimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimai, taikant proporcingus saugumo mechanizmus. Atsiskaitant „offline“ režimu, tokie mokėjimai nebūtų stebimi realiuoju laiku nei Europos centriniame banke, nei komerciniuose bankuose.
Ne euro zonos šalys, tokios kaip Lenkija, Švedija ar Danija, norėdamos taikyti atsiskaitymus skaitmeniniu euru, turėtų sudaryti atskiras sutartis su Europos centriniu banku.
Kalbėdamas apie projekto eigą, E. Ruzgys priminė, kad 2023–2025 metais vyko parengiamoji fazė. 2026 metais planuojami ES teisėkūros sprendimai, o 2027–2029 metais numatytas bandomasis etapas ir laipsniškas sistemos diegimas.
Išsamų pristatymą (skaidres) galite peržiūrėti čia.
