• Naujienos
  • KPPAR siūlymai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl priemonių energetikos kaštų mažinimui ir alternatyvių energetikos išteklių

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, atstovaudami verslo interesams ir bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, pateikė pasiūlymus dėl priemonių energetikos kaštų mažinimui ir investicijų alternatyviems energetikos ištekliams.

    KPPAR bei verslo atstovų nuomone, priemonių pagrindiniai tikslai turėtų būti šie:

    1. Padėti įmonėms, kurios dėl energetinių resursų kainų drastiško šuolio labai pablogino finansinę būklę, taip pat silpnėja jų konkurencingumas (problemos su apyvartinėmis lėšomis, neigiamas bankų požiūris, sunaudojamos planuotos investicijos, dėl finansinių rodiklių suprastėjimo ar neigiamo balanso atsiranda rizika, kad negalės dalyvauti ES priemonėse).
    2. Ateinančiu laikotarpiu sumažinti Lietuvos įmonių energetinę priklausomybę – siekti, kad verslo subjektai naudotų kuo mažiau energijos ir kuo daugiau jos galėtų pasigaminti patys (kiek įmanoma užtikrinant savo poreikius) ir didinant konkurencingumą ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje erdvėje.

    Dėl technologinių procesų ne visos įmonės gali pereiti nuo iškastinio kuro prie AEI, t.y. negalima konversija prie AEI arba perėjimas yra sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas:  pvz.: stiklo pramonė, tekstilės pramonė, kur gamybos procesas reikalauja labai daug šiluminės energijos.  

    1. Stiklo pramonė – gamybos procesas reikalauja labai daug šiluminės energijos lydant stiklo masę ir palaikant jos technologinę temperatūrą, todėl išlaidos gamtinėms dujoms, butano-propano dujoms, taip pat elektros energijos sąnaudos sudaro apie 60 proc. bendroje savikainoje. Deja, kol kas rinkoje nėra tokių technologinių sprendimų, kurie pakeistų dujų panaudojimą. Gaminama produkcija yra labai reikalinga ir paklausi kitoms Lietuvos ir užsienio maisto, gėrimų pramonės įmonėms, kuriose dirba daugybė žmonių.
    2. Tekstilės pramonė – medžiagų dažymo, džiovinimo, apdailos (taurinimo) procesuose yra priverstos naudoti gamtines dujas ir didelius elektros energijos kiekius. Kaip pavyzdžius galėtume išskirti trikotažo, linų gamybos bei kitas tekstilės pramonės įmones. Gamybos procesas reikalauja labai daug šiluminės energijos dažant medžiagas, džiovinant ar atliekant papildomas aplaidos operacijas, taip pat kitiems procesams užtikrinti, todėl išlaidos gamtinėms dujoms ir elektros energijai sudaro apie nuo 15% iki 50 % bendroje savikainoje.
    3. Kitos pramonės, prekybos ir paslaugų įmonės taip pat naudoja energetinius resursus (gamtines dujas, elektros energiją), išlaidos sudaro skirtingą procentinį dydį bendroje savikainoje.

     

    Subsidijos / kompensacijos – tai priemonės, kurios kritiniu laikotarpiu įmonėms padėtų kompensuoti praradimus, iš dalies atstatyti apyvartines lėšas, tęsti veiklą:

    1. Siūlome subsidijas / kompensacijas skirti energetiškai imlioms įmonėms, kurios dėl technologinių procesų negali nenaudoti iškastinio kuro, atsižvelgiant į energijos sąnaudų dalį bendroje savikainoje – kuo didesnis sunaudojimas, tuo didesnis kompensavimo intensyvumas.
    2. Subsidijos / kompensacijos turėtų būti teikiamos ir didelėms įmonėms.
    3. Subsidijos / kompensacijos turėtų būti teikiamos ir tokiais atvejais, jei įmonių balansas yra neigiamas, nes įmonės, kurioms kaštai (labai aukšta energetinių resursų kaina, žaliavų kainą, darbo užmokesčio kilimas) padarė didelį poveikį, patyrė ir nuostolius.
    4. Subsidijos / kompensacijos turėtų būti teikiamos įmonėms, neatsižvelgiant ar jos yra susijusios su kitomis įmonėmis/įmonių grupe, nes įmonių grupė gali turėti teigiamą rezultatą balanse, o susijusios įmonės patyrė nuostolius ir ateityje didelė energetinių resursų dedamoji bendroje savikainoje darys įtaką jų veiklai.

     

    Pasiūlymai dėl paramos priemonių ir investicijų į alternatyvius energetikos išteklius:

    1. Didinti finansavimo intensyvumą (50-70 proc.) žaliosios energijos diegimui (saulės ar vėjo elektrinių įrengimui, kaupikliams) ar inovacijoms, kurios mažintų energetinių resursų naudojimą.
    2. Įmonės, itin jautrios energetikos pozicijai, turėtų būti prioritetinės skiriant paramą (pvz.: greitesnis paramos procesas, didesnis intensyvumas ir kt.).
    3. Suteikti galimybę paramos priemonėmis pasinaudoti ir didelėms įmonėms.
    4. Suteikti paramą įmonėms pertvarkant dujų ūkį – įsidiegiant kelias alternatyvas (pvz.: naudojant naftos produktus, medžio dujas, vandenilį, kt.), tose įmonėse, kur tai yra galima pagal technologinį procesą. Šios priemonės mažintų energetinę priklausomybę nuo gamtinių dujų.
    5. Leisti kito kuro naudojimą ekstremalios energetinės situacijos laikotarpiu, laikinai supaprastinant reikalavimus ir pagreitinant procedūrinius svarstymus dėl reikalingų leidimų ir sprendimų valstybinėse institucijose.
    6. Remti mažiau energijos naudojančios gamybinės įrangos įsigijimą.
    7. Per priemones skatinti antrinį energijos panaudojimo priemonių diegimą įmonėse: šilumokaičius, rekuperacijos įrenginius, generatorių įrengimą esamose gamybos linijose; taip pat pardavimą šilumos tinklams.
    8. Suteikti paramą inovatyviems projektams pramonės, paslaugų (pvz.: viešbučių sektorius) ir kitose įmonėse. Lietuvos įmonių tarptautinio konkurencingumo klausimas tampa vis aktualesnis dėl žaliavų, energetinių resursų brangimo ir kitų faktorių. Kad eksportas išliktų stabilus ar augtų turime turėti privalumą prieš kitas ES šalis: ypatingai automatizuojant, robotizuojant pramonės įmones. Įmonių kapitalo trūkumą spręstų paramos priemonės ir reinvestuojamo pelno neapmokestinimas, nes atsiradus investicinėms, paramos programoms, įmonėms būtų daug lengviau investuoti į naujus, taupančius energiją, technologinius įrenginius ir sprendimus. Projektai reikalauja kelių metų įdirbio ir didelių investicijų. Vienas iš pagrindinių vertinimo rodiklių inovatyvių technologijų ir technologinių sprendimų įgyvendinimo paramos schemoje turėtų būti energijos vartojimo efektyvumo didinimas.
    9. Netaikyti de minimis pagalbos taisyklės energijos vartojimo, žaliosios energijos diegimo projektuose. De minimis parama yra gana plačiai naudojama kitose priemonėse dėl to dažnai paraiškų padavimo dienai šis dydis yra labai mažas (vienam ūkio subjektui per 3 mokestinius metus gali siekti tik 200.000 Eur). Dalis įmonių tikrai yra išnaudojusios de minimis pagalbą ir negalės ateityje pasinaudoti priemonėmis.

     

     Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų informacija

Skip to content