Jau artimiausiame rajono tarybos posėdyje politikai spręs dėl naujojo kontraversiškai vertinamo infrastruktūros mokesčio, kurio įvedimą įpareigoja Lietuvoje priimti nauji įstatymai. Naujas mokestis atsilieps tiek eiliniams gyventojams, kurie norės pasistatyti būstą, tiek verslui. Kėdainiuose šio mokesčio dydis planuojamas gerokai mažesnis nei reikėtų infrastruktūrą sukurti ir ją palaikyti. Kėdainiuose jis gerokai mažesnis už kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose jau priimtą šio mokesčio dydį. Nors čia mokestis planuojamas gerokai mažesnis, tačiau net ir jo suma verčia išsižioti iš nuostabos. Dar didesnė bėda ta, kad už surinktas lėšas nuveikti realių infrastruktūros gerinimo darbų irgi nebus įmanoma.
Naujasis savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, pagal kurį ir turi savivaldybės patvirtinti naujus infrastruktūros mokesčius, yra šviežias, painus, sudėtingas ir keliantis net nusivylimą. Įstatymo esmė tokia, kad visi, naujai statantys pastatus, turės kartu su statybos leidimu sumokėti į savivaldybės biudžetą solidžią sumą pinigų. okia ta suma – priklausys nuo statinio rūšies, vietos, kurioje statinys bus, ir jo užimamo ploto. Įstatymas liečia ir pastatų rekonstrukcijas. O kalba eina apie dešimtis, o kartais net ir šimtus tūkstančių eurų, kuriuos statantiems pastatus ar juos rekonstruojantiems, teks atseikėti mokesčių pavidalu.
Rajono verslininkams, susibūrusiems į Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialą, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Muznikas bei vyriausiasis miesto architektas Rytis Vieštautas pristatė, kokius nujojo infrastruktūros mokesčio įkainius siūlys tvirtinti rajono tarybai. Įkainiai, lyginant su kai kurių kitų savivaldybių įkainiais, yra pakankamai kuklūs. Bet vis dėlto kuklūs jie atrodo tik kai kalbama apie vieną kvadratinį metrą. „Įstatymas įsigaliojo nuo sausio 1 dienos, jis įpareigoja nustatyti infrastruktūros įmokos tarifus už leidimus statyti naujus pastatus. Taryba buvo nustačiusi 0 eurų tarifą, kuris galioja iki birželio 1 dienos. Šio mėnesio pabaigoje parengėme projektą, kuriuo nustatome įmokų tarifus, kurie yra skirtingi ir priklauso nuo kelių kriterijų. Kultūros paveldo teritorijoje mokestis siekia 5 eurus, LEZ teritorijoje – 0 eurų, o likusioje teritorijoje – 10 eurų už kvadratinį metrą“, – kalbėjo G. Muznikas. Jei rajono taryba patvirtins šiuos įkainius, jie gali įsigalioti jau nuo liepos pirmosios dienos.
Taip pat nustatyti ir koeficientai, kurie galės pakeisti įkainį jį didindami arba mažindami. Tarkime, prekybos, administracinės paskirties koeficientas yra 2, taigi 10 eurų tarifas didėja dvigubai. Bet šiltnamių, sodų, mokslo, gydymo, sporto paskirties pastatų koeficientas yra 0,5 – taigi atitinkamai mokestis mažėtų per pusę. Pavyzdžiui, verslas, statantis 1 000 kv. metrų sandėliavimo paskirties patalpas, norėdamas gauti statybos leidimą, turės susimokėti 20 tūkst. eurų mokesčio.
Sakoma, kad mokesčius mokėti lengviau, kai žinai, kur jie nueina. Šis infrastruktūros mokestis bus skirtas tik miesto infrastruktūros gerinimui. Tik ar skaudžiai kirtęs per kišenę pavieniam asmeniui arba įmonei jis tikrai sugebės užtikrinti realius infrastruktūros gerinimo darbus? Pasirodo, ne. „Norint, kad surinktas mokestis padengtų infrastruktūros rengimo išlaidas, jis turėtų siekti mažiausiai 100 eurų už kvadratinį metrą. Bet mes suprantame, kad tai liečia gyventojus, verslininkus, todėl pasirinkome švelnų būdą, kai tarifai nėra dideli ir Kėdainiai liktų konkurencingi lyginant su kitais gretimais rajonais. Jei šie tarifai būtų patvirtinti, per metus planuotume surinkti apie 300 tūkst. eurų“, – sakė G. Muznikas ir pridūrė, kad už tokius pinigus savivaldybė galėtų parengti tik kelis projektus, bet realūs darbai už tiek pinigų negalėtų būti vykdomi.
Išgirdę informaciją apie naujo mokesčio tarifus, Kėdainių rajono verslininkai neslėpė nusivylimo. Jie jau ir taip moka nekilnojamojo turto mokestį, žemės mokestį, o dabar dar ir infrastruktūros mokestį teks mokėti. Verslininkams savivaldybės atstovų pasiteiravus, ar nebuvo svarstyta galimybė palikti nulinį tarifą, paaiškėjo, kad to daryti negalima dėl kelių priežasčių. „Su nuliniu tarifu galima gyventi keletą mėnesių, bet ilgai negalime gyventi, nes turime rengti kitų metų infrastruktūros plėtros planą bei numatyti objektus, kurie bus daromi už surinktus pinigus. Jei nesurinksime pinigų, plano negalėsime parengti, infrastruktūros irgi. Įstatymas jau galioja ir valstybė mažina finansavimą savivaldybėms, nes pagal įstatymą savivaldybės dalį pinigų turi susirinkti iš kitur. Su nuliniu tarifu savivaldybė tiesiog neišgyvens“, – kalbėjo administracijos direktoriaus pavaduotojas G. Muznikas.
„Atrodo, kad savivaldybes pastatė prieš faktą ir jūs tiesiog neturite pasirinkimo. Pasirinktas šantažo metodas toks pats, kaip ir su skiepais. Jūs galite ir netvirtinti tarifo, tačiau jūs negausite finansavimo iš nacionalinio biudžeto. Net ir su mažais tarifais žmones nuskriausime. Atrodo, lyg šaudoma sau į kojas. Dar suprasčiau mokestį gyvenamųjų namų statytojams, nes namas mieste jau yra prabangos reikalas ir juos paprastai ten stato tie, kas gyvena geriau. Bet verslas juk generuoja pelną, mokesčius, kuria darbo vietas. Nejaugi negalima jam to papildomo mokesčio nedėti?“ – teiravosi susirinkimą moderavęs verslininkas Egidijus Žaltauskas.
Architektas Rytis Vieštautas paragino verslininkus teikti konkretų siūlymą rajono tarybos nariams. Šis sprendimas – politinis, o valdininkai ragino verslininkus nusiteikti, jog politikų diskusijose bus galima išgirsti visokių nuomonių. „Daugelis kažką kalba, bet nieko nepasiūlo. Jei pasiūlytumėte, tai būtų labai sveikintina. Galima galvoti apie mokestinį tarifą, kuris tiesiogiai siejamas su įkurtomis darbo vietomis ar panašiai“, – kalbėjo architektas.
Verslininkai nusprendė teikti savo siūlymą dėl infrastruktūros mokesčio tarifų verslui. Jis turėtų būti pateiktas politikams komitetuose ir keliauti į rajono tarybos posėdį.
Straipsnio autorė Eglė KUKTIENĖ
Šaltinis www.rinkosaikste.lt
„Rinkos aikštės“ archyvo nuotr.
