Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) taryba ir nariai praėjusią savaitę susitiko su Europos Audito Rūmų (EAR) prezidentu Tony Murphy bei nare Laima Liucija Andrikiene – susitikime, vykusiame Vilniuje, aptarti Europos Sąjungos ateities prioritetai, finansiniai instrumentai bei regionų galimybės.
Artėjame prie itin svarbaus etapo – derybų dėl 2028–2034 m. ES biudžeto. Mūsų šaliai tenkantis pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai vaidmuo bus ne tik atsakomybė, bet ir unikali galimybė užtikrinti, kad naujajame biudžete būtų tinkamai atspindėti mažesnių valstybių, tokių kaip Lietuva, pasienio regionų bei pramonės interesai. Svarbu, kad verslo atstovų išsakyti pasiūlymai būtų ne tik išgirsti, bet ir panaudoti sprendimų priėmime.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai 2027 m. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu organizuos tarptautinį forumą, kuriame kartu su Europos kolegomis ir partneriais išsamiai diskutuosime apie regionų ekonominį potencialą bei verslo konkurencingumą, siekdami pasiūlyti konkrečius sprendimus visai Europos Sąjungai.
Nuolatinės geopolitinės grėsmės ir prekybos srautų sutrikdymai daro tiesioginį neigiamą poveikį Rytų Europos šalių ekonomikai, investiciniam patrauklumui bei regionų stabilumui. Šiame kontekste nepaprastai svarbūs tampa ES numatyto Pasienio pakto aspektai – mums reikalingas ne tik fizinis saugumas, bet ir tikslinis ekonominis atsparumas. Kauno, kaip ir kitų regionų, verslui ypač svarbu suprasti ne tik būsimas finansavimo kryptis, bet ir naują lėšų skyrimo tikslingumą. Tikimės paprastesnių taisyklių. Taip pat, galimybės tradicinei pramonei ir verslui modernizuoti savo gamybą, užsitikrinti atsparumą ir konkurencingumą.
Griežtėjantis verslo reglamentavimas Europos Sąjungoje didina įmonių administracines ir veiklos sąnaudas. Nors šiais reikalavimais siekiama aplinkosaugos, tvarumo ir kitų ilgalaikių tikslų, jie mažina ES įmonių konkurencingumą tarptautinėse rinkose, ypač lyginant su valstybėmis, kuriose reguliacinė našta yra mažesnė. Todėl ES reguliavimo politikoje svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamų tikslų, biurokratizmo ir verslo konkurencingumo.
KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius susitikime pabrėžė, kad skiriant ES lėšas būtina atsižvelgti į tai, kad pasienio regionų verslas ir turizmo sektorius patiria ypatingą spaudimą. Finansavimo mechanizmuose privaloma numatyti turizmo grėsmių minimizavimo priemones. Turime ieškoti būdų, kaip vėl atgaivinti ir paskatinti šį sektorių. Viena iš esminių skatinimo priemonių – kultūros ir istorinio paveldo atstatymo bei pritaikymo turizmui finansavimo galimybės, kurios ne tik padėtų išsaugoti mūsų identitetą, bet ir pritrauktų naujus lankytojus bei skatintų vietos ekonomiką.
Mums svarbu, kad formuojant naująsias ES ekonomikos konkurencingumo skatinimo priemones būtų matomas ir vertinamas mažesnių valstybių bei jų pramoninių regionų indėlis, o Kauno regiono verslo pasiūlymai turėtų realų kelią pasiekti nacionalinę Lietuvos derybinę poziciją – ne tik konsultacijų, bet ir konkrečių regioninių projektų forma, parengtų konkuruoti dėl strateginio ES finansavimo. Tarp jų galėtų būti atsinaujinančios energetikos objektai, kaip pvz. panaudojant žemės ūkio žaliavų resursus.
Norint tai pasiekti, būtina įtraukti regionus į nacionalinių ir regioninių partnerystės planų rengimą, atsižvelgiant į ES išorės sienų regionų specifinius poreikius, aktyvinti tarptautinį bendradarbiavimą, kuris užtikrintų įmonių konkurencingumą, ekonominį ir technologinį augimą, efektyviausią darbuotojų kompetencijų panaudojimą bei saugią užsienio specialistų (iš trečiųjų šalių) integraciją, sujungti universitetų mokslą, verslo investicijas ir ES finansinius instrumentus technologiniam atsparumui ir pramonei stiprinti.
Susitikime taip pat buvo keliami klausimai dėl mokslo ir studijų tinkamo finansinių resursų paskirstymo, siekiant greitesnio specialistų rengimo. Įgyvendinant ambicingą pramonės inovacijų politiką – reikalingas aukščiausios kvalifikacijos specialistų parengimas.
ES finansavimas turėtų kurti veikiančias regionines vertės grandines – sujungti mokslinius tyrimus, pramonę, transportą ir energetiką. Europos Audito Rūmai akcentuoja perėjimą prie rezultatais grindžiamo finansavimo. Patikima ir skaidri kontrolė verslui yra naudinga – ji užtikrina taisyklių stabilumą ir sąžiningą konkurenciją. Tai savo pasisakyme akcentavo EAR prezidentas T. Murphy. Jis taip pat akcentavo, kad EAR savo ataskaitose pabrėžia perteklinės biurokratijos neigiamą reikšmę ES ekonominiam konkurencingumui.
Kita svarbi susitikimo tema, kurią pristatė EAR narė L. L. Andrikienė, – ypatingos svarbos žaliavos: litis, nikelis, varis, retųjų žemių elementai šiandien yra skaitmeninės infrastruktūros, baterijų, vėjo jėgainių bei gynybos pramonės pagrindas. Žaliavų tiekimo saugumas tiesiogiai lemia gamybos sąnaudas, investicijų riziką ir Europos technologinį savarankiškumą. ES Ypatingos svarbos žaliavų aktas kelia ambicingus tikslus 2030 metams. Tačiau Europos Audito Rūmų atliktas auditas rodo, kad importo diversifikavimas dar nedavė apčiuopiamų rezultatų, o gamybos bei perdirbimo projektai susiduria su kliūtimis. Todėl vertinant tai, kad pagrindiniai šių strateginių žaliavų tiekėjai yra Kinija, Turkija ir Čilė, ES institucijoms ir net šalims narėms būtina ruošti sprendimus kaip apsirūpinti būtiniausiu resursu – strategine žaliava. Aiškių bendrų atsakymų ir pasiūlymų kol kas nėra.
Šiame kontekste Kauno regiono įmonės gali būti aktyvių sprendimų kūrėjai. Mūsų stipri inžinerinė ir apdirbamoji pramonė, aukšto lygio universitetai, logistikos mazgai bei žiedinės ekonomikos iniciatyvos leidžia mums sėkmingai įsitraukti į baterijų komponentų gamybą, elektronikos atliekų perdirbimą, pažangiųjų medžiagų tyrimus bei žaliavų skaitmeninį atsekamumą.
Šis susitikimas su aukščiausio lygio ES audito institucija, tai pavyzdys, kad dialogas turi ir gali būti vykdomas ne tik su sprendimus formuojančiomis organizacijomis, bet ir kontroliuojančiomis jų įgyvendinimą.
