• Kauno teritorinės muitinės atsakymai į Rūmų narių klausimus

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai tęsia bendradarbiavimą su Kauno teritorine muitine, dalyvauja muitinės pakomitečio posėdžiuose ir, atstovaudami teisėtiems rūmų narių interesams, teikia muitinės specialistams aktualius klausimus ir problematiką, su kuria susiduria verslo atstovai.

    Liepos mėnesį pateikėme Rūmų narių klausimus ir dalinamės su Jumis Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės ir Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus atsakymais. Manome, kad jie yra aktualūs ne tik juos uždavusioms įmonėms, bet ir kitiems Rūmų nariams.

     

     

     

     

     

    Muitinės paslaugų skaitmeninimas

    Problema: Siūlome skaitmenizuoti deklaravimą per elektroninę platformą pvz. E-muitinė, prisijungti būtų galima naudojantis bankininkystės sistema ar elektroniniu parašu. Laikui bėgant reikėtų atsisakyti popierinių dokumentų ir fizinio antspaudavimų (T-1 spaudai) ant SMGS (geležinkelio važtaraščių) ir tai atlikti E-platformoje. Abiem atvejais įmonės sutaupytų fizinio laiko lankant muitines, bei perkant programą Avildą, mokant už papildymus ir kt. Į E-platformą siūloma kelti ir Muitinės sandėliams (kuriuos įmonės įsteigia savo teritorijose ar patalpose) reikalingus žurnalus, kurie šiuo metu yra popieriniai.

    Kauno teritorinės muitinės komentaras: Dėl šios temos tariamasi su Muitinės departamento atstovais, planuojama ją pristatyti Pakomitečio posėdyje.

    Teisingas informavimas

    Problema: Dėl informacijos teikimo, siūloma naudotis gerąją VMI praktika ir įvesti konsultacinį telefoną ar el. paštą paklausimams, nes verslininkai susiduria su atsakomybės dėl informacijos suteikimo problema. Dažnai verslas nežino kaip teisingai elgtis ir kurio muitininko klausyti.

    Kauno teritorinės muitinės komentaras: Dėl informacijos teikimo veikia konsultacinis LR muitinės telefonas 8 800 900 80 – pokalbiai nemokami, yra įrašomi. Muitinėje įsteigtas atskiras Muitinės informacijos skyrius ir šiuo metu vyksta jo komplektavimas.

    Produkto kilmės nustatymas

    Problema: Dėl produkto kilmės/sudėties nustatymo, tai atlikus vieną kartą procedūra neturėtų būti kartojama.

    Kauno teritorinės muitinės komentaras: Tarp muitinės uždavinių – bendrojo muitų tarifo, muitų ir kitų muitinės administruojamų mokesčių bei jų lengvatų, valstybės rinkliavų, muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų bei apribojimų taikymas, taip pat muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas. Tai paremta rizikos vertinimu ir valdymu. Vykdydama savo funkcijas ir vertindama rizikas, muitinė turi teisę atlikti bet kokį muitinį tikrinimą, kuris, jos manymu, yra būtinas (Sąjungos muitinės kodekso 46 str.). Nusistatydama rizikos kriterijus, tikrinimo priemones ir sritis, muitinė remiasi tarptautiniais, Europos Sąjungos ir nacionaliniais šaltiniais bei strategijomis ir atsižvelgia į daugybę rizikos elementų (pvz., prekių rūšį, kilmę, gabenimo maršrutus, asmenis, buvusius pažeidimus ir daugelį kitų). Todėl kiekvienas deklaravimo atvejis vertinamas individualiai, gali pasitaikyti kartotinio iš pažiūros panašios situacijos ar prekių tikrinimo atvejų.

    Kvotų sistema

    Problema: Sudėtinga situacija su kvotų sistema (pvz. plieno importo kvotos). Niekada nežinoma reali situacija, kada ji baigsis ir koks likutis. Viskas vertinama preliminariai, o įmonės planuoja tiksliai, juk negalima stabdyti gamybos, laikinai atleisti darbuotojų, ar nevykdyti užsakymų, todėl preliminarus planavimas nėra tinkamas. LR muitinė turėtų glaudžiau bendradarbiauti su kitų rytų Europos šalių muitinėmis, dėl internetinės sistemos įvedimo.

    Kauno teritorinės muitinės komentaras: Tarifinė kvota – Europos Sąjungos teisės aktų nustatytas tam tikras prekių kiekis, išreikštas natūriniais matavimo vienetais arba verte, kuris gali būti importuotas per nustatytą laikotarpį taikant mažesnę muito normą, negu nustatyta Bendrojo muitų tarifo arba lengvatiniais susitarimais. Tarifine kvota gali pasinaudoti asmuo, importuojantis kvotuojamas prekes per tarifinės kvotos galiojimo laikotarpį, jeigu tarifinė kvota neišnaudota.

    Visos Europos Sąjungos šalys narės naudojasi bendra tarifinių kvotų administravimui skirta sistema. Tarifinių kvotų likučiai atnaujinami kasdien, juos ir kitą informaciją galima rasti TARIC duomenų bazėje, Lietuvos Respublikos integruotame tarife LITAR) ar QUOTA – Tariff quotas and ceilings   https://ec.europa.eu/taxation_customs/dds2/taric/quota_consultation.jsp?Lang=en). Viešai skelbiama informacija apie konkrečią tarifinę kvotą, jos galiojimo laikotarpį, pradinį ir aktualų kiekį, išnaudojimo ir blokavimo datas, sustabdymo laikotarpį, kritinio statuso atsiradimo datą, paskutinio importo datą paskirstyme, kokioms kilmės šalims ir kokiems prekių nomenklatūros kodams ji gali būti taikoma, taip pat tarifinę kvotą nustatantį teisės aktą.

    Tarifinės kvotos (išskyrus licencines kvotas) skiriamos pagal visose Europos Sąjungos šalyse narėse bendrai deklaruotų kvotuojamų prekių išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų priėmimo datą (pagal principą „first come first serve“- „pirmas atėjai, pirmas gavai“) ir šias kvotas administruoja Europos Komisijos Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (DG TAXUD) ir Europos Sąjungos valstybės narės muitinė (Muitinės departamento Tarifų skyriaus darbuotojas, atsakingas už tarifinių kvotų administravimą, kiekvieną darbo dieną Tarifinių kvotų sistemos (TKS) priemonėmis suformuoja gautų tarifinių kvotų prašymų rinkinį ir tą pačią darbo dieną perduoda jį Europos Komisijai).

    Išsami informacija pateikta Lietuvos Respublikos muitinės puslapyje adresu https://lrmuitine.lt/web/guest/verslui/tarifinisreguliavimas/tarifineskvotos

    Muitinės garantijos

    Problema: Muitinės garantijos. Patikimoms įmonėms būtų galima leisti vieną garantiją visoms procedūroms (importui, perdirbimui ir kt.) arba visai atsisakyti garantijų, jeigu įmonė patikima ir per tam tikrą laikotarpį neturėjo esminių pažeidimų. Šiuo metu įvairioms procedūroms perkamos garantijos sudaro didelius kaštus.

    Kauno teritorinės muitinės komentaras: Leidimai naudoti bendrąją garantiją išduodami vadovaujantis 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 22 straipsnio 3 dalimi, 39 straipsniu, 90 straipsniu, 95 straipsniu, 2015-11-24 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 155 straipsniu, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016-04-14 įsakymu Nr. 1B-273 patvirtintų Mokestinių prievolių įvykdymo užtikrinimo muitinėje taisyklių 52 punktu.

    Asmenims gali būti leista naudotis sumažinto dydžio bendrąja garantija arba asmenys gali būti atleisti nuo pareigos pateikti garantiją šiais atvejais:

    1. Kai bendroji garantija turi būti pateikta dėl galinčių atsirasti skolų muitinei ir kitų privalomųjų mokėjimų (muitinis sandėliavimas, laikinasis saugojimas, tranzitas, laikinas įvežimas ir kt. procedūros), naudotis sumažinto dydžio (30 proc. ar 50 proc. referencinio dydžio) bendrąja garantija ar atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją leidžiama tiems asmenims, kurie atitinka specialiąsias sąlygas, nustatytas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 95 straipsnio 2 dalyje, 39 straipsnio b ir c punktuose bei detalizuotos 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (toliau – Komisijos deleguotojo reglamentas (ES) Nr. 2015/2446), 84 straipsnyje (Priedas 1). Atitikimas minėtoms sąlygoms muitinėje tikrinimas gavus asmens prašymą.
    2. Kai bendroji garantija turi būti pateikta dėl atsiradusių skolų muitinei ir kitų privalomųjų mokėjimų  (išleidimas į laisvą apyvartą atidedant mokėjimą ir kt. procedūros), naudotis sumažinto dydžio (30 proc. referencinio dydžio) bendrąja garantija, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 95 straipsnio 3 dalies nuostatomis, leidžiama asmenims, turintiems įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (AEO) statusą, jiems pateikus prašymą.

    Muitinė leidimus naudoti bendrąją garantiją išduoda vadovaudamasi teisės aktų nustatyta tvarka. Nustatyti kitų sąlygų nei nurodyta teisės aktuose, muitinė negali. Atleidimo nuo prievolės pateikti garantiją sąlygos yra numatytos,  asmenys atitinkantys numatytas sąlygas gali tuo pasinaudoti. 

    Bendrųjų garantijų naudojimas apspręstas per leidimų išdavimą. Prašymai ir leidimai naudoti bendrąją garantiją teikiami ir išduodami Muitinės sprendimų sistemos (toliau – MSS) pagalba. MSS sistema yra naudojama visose ES šalyse. Įvertinus tai, kad skiriasi atskirų leidimų galiojimo teritorijos, leidimai asmenų prašymu dėl įvairių priežasčių dažnai keičiami, siekiant užtikrinti asmenims patogumą naudojimąsi leidimų sistema bei racionalius leidimų administravimo kaštus, kiekvienam leidimui teiktina atskira garantija.

    Permokų sudengimas

    Problema: Muitinėje esamos permokos sudengimas su VMI mokesčiais ir atvirkščiai. Kartais šis procesas pagal atskirą prašymą vyksta, o kartais ne.

    Kauno teritorinės muitinės komentaras: VMI ar muitinės administruojamų mokesčių permokos įskaitymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo  87 str. 4 dalimi, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-05-24 įsakymu Nr. 1K-199 „Dėl mokesčių permokos įskaitymo mokesčių nepriemokai ir skoloms valstybei padengti taisyklių patvirtinimo“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004-11-23 įsakymo Nr. VA-182/1B-1042 „Dėl mokesčių permokos įskaitymo mokestinei nepriemokai ir skoloms valstybei padengti taisyklių įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“.

    Vieno mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių permokos įskaitymo kito mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių nepriemokai padengti procedūra pradedama:

    1. mokesčių mokėtojo iniciatyva – kai pateikiamas asmens prašymas tam mokesčių administratoriui, kurio administruojamų mokesčių permoka (skirtumu) prašoma įskaityti mokesčių nepriemokas;
    2. mokesčių administratoriaus iniciatyva– kai vienas iš mokesčių administratorių apskaito (nustato) mokesčių mokėtojo mokesčių nepriemoką ir turi (gauna) informacijos apie šio mokesčių mokėtojo kito mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių permoką.

    Visi asmenų prašymai padengti VMI nepriemoką turima muitinės administruojamų mokesčių permoka yra patenkinti. Nusiskundimų dėl permokų įskaitymo muitinėje nebuvo gauta.

    DĖMESIO! Rugsėjo 15 d. planuojamas Kauno teritorinės muitinės pakomitečio posėdis nuotoliniu būdu, kuriame pakviesime aktyviai dalyvauti rūmų narius ir iš anksto pateikti dominančius klausimus specialistams pagal darbotvarkės klausimus.

    Dėkojame už bendradarbiavimą ir visuomet laukiame Jums rūpimų temų verslo atstovavimo klausimais daiva.vysniauskiene@chamber.lt, 868736240. 

Skip to content