2021 m. gruodžio 22 dieną Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmuose (toliau – Kauno PPA rūmai) vyko Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto išvažiuojamasis posėdis, kuriame dalyvavo komiteto nariai bei Kauno PPA rūmų tarybos nariai ir Energetikos viceministrė Inga Žilienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, Susisiekimo ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas Martynas Šiurkus.
Kauno PPA rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius posėdžio pradžioje sakė: „Esame dėkingi komiteto nariams, ministerijų ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovams, kad šią popietę skyrė diskusijai su rūmų taryba. Tikimės produktyvios diskusijos ir konkrečių sprendimų ateityje, kad verslo aplinka būtų kuo palankesnė bei užtikrinanti verslo augimą ir, be abejo, Lietuvos gerovę. Šie metai yra išskirtiniai dėl iššūkių, kuriuos tenka įveikti verslui. Darbo jėgos trūkumas, radikalus energetikos kaštų augimas, žaliavų, komponentų trūkumas ir jų kainų augimas, logistikos problemos, finansinio kapitalo trūkumas įmonėse, geopolitinė situacija ir vidaus politika bei Covid-19 įtaka verslui – tai tik dalis verslą neraminančių klausimų. Verslas supranta, kad yra nepakankamai skiriamos investicijos į paslaugų sektoriaus ir gamybos priemonių atnaujinimą (inovacijas, automatizavimą, skaitmeninimą), tačiau neturime aiškumo dėl transformacijos į inovatyvesnę ir žaliąją ekonomiką.“
Posėdžio dalyviams Kauno PPA rūmų generalinė direktorė Olga Grigienė pristatė rūmus, jų veiklą ir veiklos rezultatus.
Verslininkai pastebi, kad itin staigus ir stiprus energijos kaštų kilimas dar labiau mažina Lietuvos įmonių konkurencingumą tarptautinėje arenoje. Pastarųjų mėnesių elektros energijos ir dujų kainų augimo šokas ženkliai padidino pramonės įmonių, ypatingai energijai imlių, kaštus. Padidėjusius kaštus įmonės turi prisiimti pačios, nors savo produkcijos kainos užsakovams pakeisti praktiškai negali, ar tai gali padaryti kartą per metus. Prognozuojama, kad aukštos kainos išsilaikys iki kito pavasario, todėl tai kelia grėsmę įmonių konkurencingumui ir finansiniam gyvybingumui.
Verslo atstovai prašo valstybės amortizuoti kainų augimą, sudarant įmonėms galimybę atsiskaityti per ilgesnį laikotarpį, teikiant beprocentines paskolas su INVEGOS garantija ir 100 proc. palūkanų kompensavimu įmonėms, patiriančioms ypatingų sunkumų dėl kainų pakilimo, taikant mokesčių atidėjimą. Kitos valstybės sudėtingoje situacijoje atsidūrusiems verslams jau mažina PVM.
Su LR Seimo Ekonomikos komiteto nariais bei posėdžio dalyviais verslo atstovai diskutavo ir apsirūpinimo žaliavomis ir jų kainų, finansinio kapitalo trūkumo, logistikos klausimais. Lietuvos rinka yra maža, todėl Lietuvos verslas neturi pirmumo teisės (pvz. Lenkijoje žaliavų įsigyti galima lengviau), be to susiduriame su pertekliniu importo reglamentavimu. Nestabili vidinė ir užsienio politika taip pat kelia nemažų iššūkių verslui. Dėl šių priežasčių galimai trauksis investuotojai, nebus verslo plėtros, dalis ar visa gamyba bus iškeliama į stabilesnes šalis.
Logistikos grandinės stringa visam pasaulyje, tačiau dėl jau minėtų vidaus ir išorės politikos veiksnių, Lietuvos verslui logistikos problemos šiuo metu itin didelės, to pasekoje ne tik mažėja įmonių konkurencingumas, bet ir gali didėti kainos vietinėje rinkoje.
Lietuva buvo viena iš didesnių ES šalių pagal transportą, tačiau dėl Mobilumo paketo ir dėl mūsų vietinių problemų įmonės praranda investicijas. Didžioji dalis transporto įmonių naujas investicijas planuoja jau ne Lietuvoje, o kai kurios ir visai išsikelia. To pasėkoje – tikėtina, kad mažės biudžeto pajamos, o kainos didės, kadangi ir šiuo metu nėra daug krovinių, o perkėlus transportą į kitas šalis, bus mažiau transporto.
Dar viena itin aktuali problema – darbo jėgos trūkumas. Bendri dirbančiųjų ir bedarbių skaičiai yra sugrįžę į priešpandeminį lygį, o darbuotojų paklausa ir toliau auga. Sparčiai daugėja įmonių, kurios nurodo, kad jų veiklą riboja darbuotojų trūkumas: lapkričio mėn. apklausos duomenimis (Statistikos departamentas), 42 proc. (dvigubai daugiau nei prieš metus) statybos įmonių, 31 proc. pramonės įmonių, 24 proc. mažmeninės prekybos, 20 proc. paslaugų sektoriaus įmonių teigė, kad joms trūksta darbuotojų. Šiuo metu šalyje yra beveik 27 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – tai net pusantro karto daugiau nei prieš metus. Metinis atlyginimų augimas apie 10 proc. Prognozuojama, kad darbo užmokestis ir toliau didės: kitąmet numatoma – 8,2 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis registruotas nedarbas: 10,1 proc. O 26 proc. registruotų bedarbių (72 tūkst.) yra ilgalaikiai bedarbiai, iš kurių daugiau kaip 6 proc. (4,5 tūkst.) apskritai nėra dirbę, daugiau kaip 27 proc. (beveik 20 tūkst.) yra nedirbę ilgiau nei 2 metus.
Kauno PPA rūmų atstovai siūlė pertvarkyti nedarbo ir kitų pašalpų sistemą taip, kad taikomos priemonės skatintų kuo greitesnį asmens grįžimą į darbo rinką, siekti darbo rinkos paklausos ir pasiūlos pusiausvyros užtikrinant trūkstamų profesijų specialistų rengimą, skatinti įmones pačias pasiruošti specialistus, skiriant lėšas, efektyvinti pameistrystės modelį ir sudaryti paprastesnes sąlygas Lietuvoje įdarbinti užsieniečius iš trečiųjų šalių. Lietuvoje įdarbinama per 2-3 mėn., Lenkijoje – per 2 savaites. Verslininkai pastebi, kad jei ir yra darbo jėgos potencialo – tai jis provincijoje. Deja, kurti darbo vietas provincijoje brangu, o paramos, išskyrus teorinę, nėra.
Covid-19 įtaka labai paveikė turizmo sektorių. Ribojimai ir toliau tęsiasi, jie turi ypatingai didelę įtaką atvykstamajam turizmui, todėl posėdžio metu aptarta turizmo verslo situacija ir pateikti siūlymai Turizmo įstatymo tobulinimui bei siūlymas atvykstamąjį turizmą, kaip generuojantį didelę pridėtinę vertę, pripažinti eksporto šaka.
Posėdžio metu verslininkai atskleidė ir investicijų problematiką bei kodėl verslas neinvestuoja. Priežasčių išties nemažai. Tai ir nepakankamas bankų finansavimas ir nepalanki mokestinė politika lyginant su kaimynėmis-konkurentėmis (pvz. Lenkija), avansinis pelno mokestis, kai pelno gali ir nebūti.. Verslininkai pažymi, kad visose investicijose reikalinga nuosavų lėšų dalis (brangstant žaliavoms reikalingos didelės papildomos apyvartinės lėšos, taip pat atsiranda klientų skolos). Atitinkamas investicijas, verslininkų nuomone, galėtų lemti aiškumas arba atsakymai į šiuos klausimus: ką valstybė apibrėš kaip inovaciją? Kokia finansinė ir nefinansinė parama numatoma, kaip pasiruošti įmonėms? Kokius tikslus verslui kelsime dėl žaliosios ekonomikos? Kokia parama galima įmonėms iš ES atsigavimo fondo? Kokie terminai? Kaip padidinti prieinamumą platesniam įmonių ratui (didelėms įmonėms taip pat reikia paramos: įmonė dažniausiai didelė tik pagal darbuotojų skaičių, o apyvartos ir turto rodikliai atitinka vidutinei įmonei SVV įstatyme numatytus rodiklius)?
Ne mažiau svarbus ir mokestinės aplinkos klausimas. Lietuva yra kaip ir palanki mokslinei/eksperimentinei veiklai, tačiau problema yra ta, kad įmonėms yra sudėtinga deklaruoti MTEP veiklą ir daugelis įmonių, nerimaudamos dėl įrodymų VMI, šios lengvatos nepritaiko. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) įmonėms, siekiančioms pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis, gali suteikti inovatyvios įmonės statusą, patvirtinantį, kad įmonė turi gebėjimus savarankiškai identifikuoti MTEP ir atskirti MTEP veiklas nuo kitų susijusių įmonės vykdomų veiklų. Tačiau šiai dienai yra registruotos tik 9 tokios įmonės. Tai rodo, kad procesas sudėtingas ir labai mažai Lietuvos verslas daro MTEP veiklos.
Verslas mano, kad turėtų būti taikomas 0 % tarifas reinvestuojamam pelnui ir tai paskatintų investicijas. Realiomis investicijomis gali tapti įmonių lėšos. Lietuvos verslas turi turėti iš ko augti, taip padidindamas vertę bei kurdamas aukštos pridėtinės vertės produktus. Dėl įvairių iššūkių įmonės dabar labai susikoncentravusios ties mokumo klausimais, todėl lėšos „paliekamos“ versle neturėtų būti apmokestinamos.
Posėdžio metu, valdžios atstovų tarybos nariai teiravosi kada pradės veikti Inovacijų agentūra ir kokios bus jos atsakomybės? Jų nuomone reikia kuo sparčiau ją įkurti, nes vėluos priemonės verslui, verslas nežino ar rengiami finansiniai aprašai.
Turi būti padaryti greiti, aiškūs politiniai sprendimai: aiški organizacija/agentūra, kuri disponuoja tam tikromis lėšomis ir prisiima atsakomybes, bendradarbiauja tarpinstituciniame lygmenyje ir aiškiai informuoja verslą, kokios bus sąlygos, nes verslas turės įdėti savo indėlį. Šiuo metu tik matome diskusijas tarp ministerijų dalinantis atsakomybių ribas. Neturime atsakymų, tad klausimas ar verslas bus pasiruošęs?
LR Seimo Ekonomikos komiteto nariai sutiko, kad verslo išsakytos problemos yra aktualios ir kiekviena jų reikalauja atskiros diskusijos. Todėl verslininkai išgirdo pažadą, kad prie šių problemų bus grįžtama ir jos bus sprendžiamos.