Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Tarybos pozicija dėl Lietuvos verslo konkurencingumo priemonių svarbos ir jų įgyvendinimo 2028–2034 m. ES finansinės perspektyvos kontekste

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, atstovaudami Kauno ir Marijampolės regionų verslo bendruomenei, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę, ragindami verslo konkurencingumo stiprinimą pripažinti vienu svarbiausių valstybės ekonominės, socialinės ir nacionalinio saugumo politikos prioritetų.

Lietuvos verslas pastaruoju metu veikia itin sudėtingoje geopolitinėje, ekonominėje ir socialinėje aplinkoje. Europos Sąjungos valstybių politinis ir ekonominis nestabilumas, energetinių išteklių kainų svyravimai, poreikis didinti gynybos finansavimą, auganti infliacija, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, nepakankamas investicinis patrauklumas, mažėjantys užsienio turizmo srautai, demografinis gyventojų skaičiaus mažėjimas, jaunimo nedarbas, regionų atskirtis ir auganti socialinių įsipareigojimų našta reikalauja naujo požiūrio į valstybės ekonomikos politiką.

Lietuva, būdama ES išorės sienos valstybė, turi siekti, kad pasienio saugumo, migracijos valdymo ir ekonomikos interesai būtų derinami. ES sprendimai pasienio, migracijos ir prieglobsčio srityse turi būti išnaudojami taip, kad padėtų stiprinti Lietuvos išorės sienos apsaugą ir krizių valdymo pajėgumus, užtikrinti sklandesnes teisėtos darbo migracijos procedūras, sukurti greitesnį kvalifikuotų darbuotojų pritraukimo ir integracijos mechanizmą, mažinti nelegalios migracijos keliamas rizikas, sudaryti sąlygas pasienio regionams tapti ne periferija, o ekonominio saugumo, logistikos ir tarptautinio bendradarbiavimo zonomis. Svarbu, kad pasienio politika nebūtų suprantama tik kaip saugumo išlaidos. Ji turi būti siejama su logistika, transporto koridoriais, regionų infrastruktūra, skaitmeniniais sprendimais ir efektyvaus verslo galimybėmis.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai palankiai vertina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pristatytą strateginį subalansuotos ekonomikos planą „3I“, kuris apima tris esmines kryptis – inovacijas, investicijas ir modernias institucijas. Šio plano tikslas – pereiti prie aukštą pridėtinę vertę kuriančio augimo modelio, o iki 2030 m. siekti, kad kas antra darbo vieta Lietuvoje kurtų aukštą pridėtinę vertę. Todėl būtina užtikrinti, kad šios kryptys būtų tiesiogiai susietos su 2028–2034 m. ES Nacionalinės ir regioninės partnerystės planu (NRPP), valstybės investicijų politika ir regionų ekonominio augimo priemonėmis.

Europos Komisijos 2028–2034 m. ES biudžeto kryptys pabrėžia konkurencingumą, mokslinius tyrimus, inovacijas, pasirengimą krizėms, regionų stiprinimą ir Europos saugumą kaip strateginius prioritetus. Tai sudaro galimybę Lietuvai ES lėšas nukreipti ne tik į infrastruktūros palaikymą, bet ir į ilgalaikį ekonomikos produktyvumo, technologinio pažangumo ir atsparumo didinimą.

Todėl kviečiame Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Seimą 2028–2034 m. formuojant Nacionalinės ir regioninės partnerystės planą (NRPP) laikytis principo, kad kiekvienas reikšmingas viešųjų investicijų sprendimas turi būti vertinamas pagal jo poveikį Lietuvos konkurencingumui, produktyvumui, regionų ekonominiam aktyvumui ir darbo vietų kūrimui. Kai kurių sprendimų pagrindas turėtų būti suformuotas Lietuvai pirmininkaujant Europos Komisijai 2027 m. pirmą pusmetį.

Siūlomos prioritetinės kryptys:

1. Pramonės ir paslaugų produktyvumo šuolis.

ES lėšos turi būti nukreiptos į įmonių:

• skaitmenizavimą,
• robotizaciją,
• dirbtinio intelekto sprendimus,
• automatizavimą,
• procesų efektyvinimą,
• žiedinės ekonomikos modelius,
• aukštesnės pridėtinės vertės gamybą.

2. Gynybos ekonomikos ir verslo įtraukimas į nacionalinio saugumo stiprinimą.

Didėjantys gynybos poreikiai turi būti galimybe kurti:

• nacionalinę gynybos pramonės, technologijų, logistikos, inžinerijos, kibernetinio saugumo ir dvejopos paskirties produktų ekosistemą.
• Lietuvos įmonės turi būti aktyviau įtraukiamos į gynybos tiekimo grandines, o tradicinių įmonių veiklai sudarytos sąlygos integruotis į gynybos priemonių gamybą ir paslaugas.

3. Energetinio atsparumo ir prieinamos energijos užtikrinimas verslui.

Būtina didinti investicijas į:

• atsinaujinančią energetiką,
• energijos kaupimą,
• vietinius energijos gamybos pajėgumus,
• pramonės efektyvumą,
• elektros tinklų modernizavimą,
• ilgalaikius sprendimus, mažinančius verslo priklausomybę nuo kainų šuolių.

4. Tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas.

Lietuva turi gerinti investicinę aplinką:

• užtikrinti reguliacinį, pirmiausia mokesčių sistemos, stabilumą,
• spartinti teritorijų planavimo ir statybų leidimų procesus,
• mažinti perteklinę administracinę naštą,
• stiprinti laisvųjų ekonominių zonų ir pramoninių parkų infrastruktūrą,
• aktyviai konkuruoti dėl aukštos pridėtinės vertės gamybos, gynybos pramonės, biotechnologijų, inžinerijos, IT ir energetikos projektų,
• užsienio ir ekonomikos politikos turi tapti pagrindiniais tiesioginių užsienio investicijų paskatų instrumentais.

5. Demografijos ir migracijos sprendimai.

Būtina suderinti:

• šeimos politiką,
• būsto prieinamumą,
• regionines darbo vietas,
• grįžtamosios migracijos skatinimą ir kvalifikuotos imigracijos valdymą.

ES Migracijos ir prieglobsčio paktas numato bendresnį migracijos ir sienų valdymo mechanizmą, todėl Lietuva turėtų išnaudoti jo teikiamas galimybes:

• efektyvesniam teisėtos migracijos,
• integracijos,
• pasienio valdymo finansavimui.

6. Kvalifikuotos darbo jėgos politika ir jaunimo integracija į darbo rinka.

Reikalinga nacionalinė talentų pritraukimo, perkvalifikavimo ir išlaikymo programa.

Ji turėtų apimti:

• profesinio mokymo modernizavimą,
• pameistrystę,
• suaugusiųjų perkvalifikavimą,
• inžinerinių, technologinių ir gamybinių specialybių prestižo didinimą,
• tikslingą kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą iš ES ir trečiųjų šalių.

Jaunimo nedarbas ir įgūdžių neatitikimas verslo poreikiams turi būti sprendžiami sistemingai.

Siūlome:

• stiprinti profesinį orientavimą mokyklose,
• skatinti ankstyvą pažintį su verslu,
• plėsti praktikų, pameistrystės ir pirmosios darbo vietos programas, ypač regionuose.

7. Socialinės politikos ir darbo paskatų balansas.

Pritariame valstybės siekiui gerinti žmonių socialinę gerovę, tačiau socialinės paramos sistema neturi mažinti motyvacijos dirbti.

Būtina peržiūrėti socialinių išmokų, mokesčių ir darbo pajamų santykį taip, kad žmogui visada labiau apsimokėtų dirbti, kelti kvalifikaciją ir dalyvauti darbo rinkoje, o ne likti pasyvioje paramos sistemoje.

8. Turizmo ir paslaugų sektoriaus atsigavimo būtinumas.

Reikalinga:

• ilgalaikė Lietuvos ir jos regionų tarptautinio matomumo programa,
• geresnis oro susisiekimas,
• konferencinio turizmo skatinimas,
• medicinos, kultūros, sporto ir verslo turizmo plėtra.

9. Susisiekimo regionuose ir viešojo autotransporto sistemos tobulinimas.

Parengti ir patvirtinti nacionalinę viešojo autotransporto strategiją, kuri sukurtų regioninio planavimo modelį (tarp savivaldybių) ir aiškiai apibrėžtų atsakomybes bei realiai pagerintų mobilumą regionuose.

10. Regionų ekonominio potencialo stiprinimas.

Regioninė politika turi būti orientuota ne tik į socialinių skirtumų mažinimą, bet ir į ekonominių centrų kūrimą regionuose.

Kauno, Marijampolės ir kitų Lietuvos regionų verslui reikalingos:

• modernios pramoninės teritorijos,
• inžinerinė infrastruktūra,
• logistinis pasiekiamumas,
• profesinio rengimo bazės,
• investuotojams paruošti sklypai ir greitesnės leidimų procedūros.

Europos Komisija aiškiai akcentuoja, kad Nacionalinės ir regioninės partnerystės planai (NRPP) turi būti rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su regionais ir socialiniais partneriais. Todėl prašome Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovus įtraukti į NRPP plano rengimą.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų pozicija yra aiški: socialinė gerovė, valstybės saugumas ir viešųjų paslaugų kokybė ilgalaikėje perspektyvoje gali būti užtikrinama tik tada, kai Lietuva ir jos regionai turi stiprų, produktyvų, eksportuojantį, investuojantį ir darbo vietas kuriantį verslą.