• Naujienos
  • Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų pozicijos

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai atsižvelgdami į sudėtingą verslo situaciją suformulavo ir pateikė dvi pozicijas dėl priemonių viešbučių ir restoranų sektoriaus verslui atstatyti ir skatinti bei dėl priemonės „Prekinio kredito draudimo portfolio garantija“.

    Priemonės viešbučių ir restoranų sektoriaus verslui

    Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai yra didžiausia verslo interesams atstovaujanti organizacija Kauno ir Marijampolės regionuose, vienijanti daugiau nei 550 narių. Dalis Rūmų narių – įmonių veikia viešbučių ir turizmo sektoriuje. Norime atkreipti šalies vadovo dėmesį į šiuose sektoriuose susidariusią ypatingą situaciją, kurią sąlygojo pasaulinė pandemija, karantino laikotarpis užsienio šalyse ir Lietuvoje.

    Šalies viešbučiai ir restoranai yra svarbi Lietuvos įvaizdžio dalis, kuri reikšmingai prisideda prie šalies BVP, paslaugų eksporto augimo, užtikrina pajamas daugiau nei 42000 šalies darbuotojų. Daugelis iš jų priklauso socialiai pažeidžiamoms mūsų visuomenės grupėms – tai studentai, moterys, vyresnio amžiaus asmenys, neįgalieji. Sektoriaus užimtumas 2020 m. birželio mėnesį nukrito apie 80 proc., o įmonių pajamos – iki 85 proc. COVID-19 padariniai yra žlugdantys Lietuvos viešbučių ir restoranų, ypatingai veikiančių viešbučiuose, verslą. Jei bus palankios sąlygos, viešbučių, konferencijų organizavimo verslas atsigaus tik sekantį turizmo sezoną (2021 m. vasarą). Turizmo ekonominio poveikio šalies ūkiui rodikliai ir svari dalis į šalies paslaugų eksportą įrodo, kaip svarbu išlaikyti ir auginti šio sektoriaus konkurencingumą. Treji pastarieji metai parodė, kad turizmo sektorius lenkė daugelį ūkio šakų: augimas siekė 10-12 proc. kiekvienais metais. 2019 m. Lietuvoje apgyvendinta daugiau kaip 4 mln. turistų (11,3 proc. daugiau nei 2018 m.). Per 4 metus turistų skaičius padidėjo beveik 1 mln. (35 proc.). Eksportas 2018 m. sudarė 13,3 proc. viso šalies paslaugų eksporto ir 3,4 proc. viso šalies prekių ir paslaugų eksporto. Turizmo sektoriuje vyrauja mažos ir vidutinės įmonės, kurios savo jėgomis nėra pajėgios įveikti krizės padarinius. Manome, kad parama turizmo sektoriui turi tapti valstybės prioritetu.

    Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai pateiktoje pozicijoje teikėme pasiūlymus, kurie realiai padėtų viešbučių ir restoranų (ypatingai veikiančių viešbučiuose) verslui šiuo sudėtingu ir išskirtiniu laikotarpiu užtikrinti tvarumą.

    Siekdami užtikrinti viešbučių verslo veiklos tęstinumą ir likvidumą iki 2021 m. sezono prašome skirti klasifikuotiems viešbučiams vienkartinę negrąžinamą 25 proc. kompensaciją nuo 2019 m. visų sumokėtų mokesčių. Kartu atkreipiame dėmesį, kad nepaisant didesnio atsigavimo Lietuvos kurortuose vasarą, rudenį, sumažėjus vietiniam turizmui ir pasibaigus atostogų laikotarpiui, apgyvendinimo sektoriui teks susidurti su nemažais iššūkiais išlaikyti darbuotojus, mokėti komunalinius mokesčius ir išsilaikyti iki 2021 m. sezono. Siūlome eksporto įstatymu įteisinti Lietuvos atvykstamąjį turizmą, kaip generuojantį aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto srautus, ir numatyti šiam sektoriui atitinkamas skatinimo priemones, o viešbučių pajamas, gaunamas iš užsienio šalių klientų, priskirti eksportui. Įvertinant labiausiai nukentėjusio turizmo sektoriaus situaciją, atsigavimas be valstybės paramos yra neįmanomas, o sumažėjus darbo vietų poreikiui iki 50 proc., mokesčių mokėtojams ir Užimtumo tarnybai tai kainuotų apie 120 mln. Eur per artimiausius metus, todėl siūlome pratęsti darbo užmokesčio subsidijavima viešbučių ir restoranų darbuotojams (darbuotojams esant prastovose dėl ekstremalios situacijos). Siekiame PVM tarifo sumažinimo iki 9 proc. viešojo maitinimo įmonėse pagamintam maistui. Net 21 iš 27 Europos šalių taikomas lengvatinis tarifas maitinimo paslaugoms – nuo 3 proc. Liuksemburge iki 14 proc. Suomijoje. Sekdama Vokietijos, Kipro, Italijos pavyzdžiu D. Britanija sumažino PVM nuo 20 iki 5 proc. turistiniams objektams, apgyvendinimui ir restoranams. Pozicijoje taip pat siūloma išnaudoti neužimtumą apgyvendinimo sektoriuje ir skirti finansinę paramą bei lengvatines paskolas viešbučių renovacijai, saulės elektrinių įrengimui, viešbučių infrastruktūros pagerinimui. Tai sukurtų papildomą užimtumą ir pridėtinę vertę kitiems ekonominiams sektoriams (pvz.: statybos). Pozicijoje prašoma netaikyti „de minimis“ taisyklės turizmo paslaugų teikėjams, kompensuojant suteiktos paslaugos kainą. Vadovaujantis 2020 m. liepos 8 d. LR Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-539 „Dėl kompensavimo turizmo paslaugų teikėjams už sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams suteiktas turizmo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams skiriama 200 Eur valstybės kompensacija poilsiui ar ekskursijoms Lietuvoje. Tačiau skiriamo finansavimo (apmokėjimo už suteiktą paslaugą) įtraukimas į „de minimis“ pagalbą gali realiai apriboti paslaugų teikėjų (ypatingai viešbučių ir apgyvendinimo įstaigų) galimybes ateityje pasinaudoti kitomis svariomis pagalbos priemonėmis. Siūlome skirti finansines lėšas Lietuvos gyventojų apgyvendinimo paslaugų daliniam kompensavimui, tai  ne tik padidintų vartojimą ir teigiamai įtakotų sektoriaus būklę, bet ir paskatintų valstybės istorijos pažinimą, meno objektų lankymą. Siūlome Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje įsteigti Turizmo ir viešbučių departamentą, įskaitant visus valstybiniam reguliavimui reikalingus padalinius ir parengti Lietuvos turizmo ir viešbučių sektoriaus likvidumo programą ir priemonių planą 2020-2024 metams, numatyti reikalingas lėšas valstybės biudžete ir ES paramos priemones. Siūlome atkreipti ypatingą dėmesį į kultūros paveldo išsaugojimą ir pritaikymą turizmo reikmėms: esančių turizmo objektų renovacijos skatinimą finansinėmis paramos priemonėmis. Valstybės parama yra būtina. Be jos turizmo ir viešbučių sektorius ypatingai nukentės bei neišvengiamai dalis bankrutuos.

    Prekinio kredito draudimo portfolio garantija

    Susipažinę su priemonės „Prekinio kredito draudimo portfelio garantija“ aprašu manome, kad apraše pateikiama prekinio kredito suteikimo garantijos schema yra daugiau naudinga draudikams, nei Lietuvos įmonėms. Valstybės suteikiamos prekinio kredito draudimo garantijos turėtų būti nukreiptos į Lietuvos įmones: reikia padėti gauti prekinį kredito draudimą toms įmonėms, kurių reitingas dėl pasaulinės pandemijos, šalies vertinimo, suprastėjusių ūkio sektoriaus rodiklių nukentėjo ir padidinti draudikų pasitikėjimą drausti būtent tokių Lietuvos įmonių atidėtus mokėjimus. Apraše nurodoma, kad draudikas pirkėjo vertinimą turi atlikti pagal savo vidines procedūras ir tvarkas. Taikant standartines vertinimo procedūras kyla rizika, kad Lietuvos įmonės patiriančios sunkumus, nebus draudžiamos. Jei, dėl suprastėjusių reitingų, nebus sudaromos draudimo sutartys, tai nukentės Lietuvos verslas ir valstybės garantija nepasitarnaus įmonių veiklos tęstinumui, kapitalo pakankamumui ir likvidumui palaikyti, ji pasitarnaus draudimo bendrovei. Siūlome nustatyti ir su draudimo bendrovėmis suderinti specialias lengvatines sąlygas Lietuvos įmonių atidėtų mokėjimų draudimui, kuriam gali būti taikoma valstybės garantija. Manome, kad valstybė turi ateiti į pagalbą įmonėms sunkiu metu ir prisiimti dalį atsakomybės, verslui nenutrūkstant veikiant ir atsigaunant net ir patirti valstybės nuostoliai bus grąžinti į Lietuvos biudžetą per mokesčius. Kitose valstybėse veikia valstybinės įstaigos, pvz.: Estijoje „KredEx“ teikianti prekinio kredito draudimą ir kitus finansinius sprendinius (paskolas, garantijas, kt.) Estijos įmonėms. Lietuvai taip pat vertėtų svarstyti tokių paslaugų teikimą tiesiogiai per valstybinę įmonę, o ne per tarpininkus.

    Planuojama, kad priemonė realiai pradės veikti tik antroje rudens pusėje, o garantija įsigalios draudiko suformuotam draudimo portfeliui, į kurį įtraukiamos tik 2020 m. draudimo sutartys, tačiau vertinant tai, kad pandemijos padariniai bus juntami ir ateityje, siūlome garantijas suteikti ir ateinančius kelerius metus.

Skip to content