Kovo 22 d. vyko Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų nuotolinė apskritojo stalo diskusija su Lietuvos Respublikos Seimo nariais. Diskusiją moderavo KPPAR prezidentas Zigmantas Dargevičius, diskusijoje dalyvavo daugiau nei 50 regiono verslininkų bei devyni LR seimo nariai.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai vienija daugiau nei 570 įvairiose srityse ir įvairaus dydžio veikiančių ūkio subjektų: verslo įmonių, profesinio rengimo, mokslo ir studijų institucijų. Pagrindinės rūmų funkcijos yra atstovauti verslo interesams: rengti ir teikti pasiūlymus verslo plėtros ir teisės aktų tobulinimo klausimais bei teikti verslo plėtros paslaugas. Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai turi savo atstovus įvairiose darbo grupėse, tarybose, komitetuose prie įvairių valstybės valdymo institucijų, aktyviai veikia regionų plėtros tarybose. Šiais metais Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai jau organizavo susitikimus su Ekonomikos ir inovacijų, Susisiekimo, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų ministrais ar viceministrais, posėdžius verslo tarybose, veikiančiose prie savivaldybių ir kitus renginius.
„Tęsdami tradiciją du kartus per metus susitinkame su LR Seimo nariais ir tikimės efektyvios diskusijos“, – renginio pradžioje sakė rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius bei pakvietė LR Seimo narius trumpai prisistatyti.
Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis renginio pradžioje sakė „Kultūra – yra visa ko pagrindas“, padėkojo už kvietimą dalyvauti renginyje ir pabrėžė, kad jam yra svarbios Kauno regiono problemos bei pažadėjo sutelkti pastangas priimant Lietuvos gyventojams naudingus ir reikalingus sprendimus. „Verslas yra pagrindinis segmentas surenkant mūsų valstybės biudžetą“, – kalbėjo LR Seimo narys ir padėkojo verslo atstovams už kuriamą vertę Lietuvai.
LR Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pasidžiaugė, kad pagaliau pavyko pasiekti jog būtų bent kiek pravertos kultūrinės erdvės bei pristatė Ekonomikos komiteto pagrindines veiklas. „Darbartiniame laikotarpyje pagrindinis iššūkis yra pandemijos suvaldymas, krizinė situacija bei ieškojimas būdų, kad ekonomika kaip Lietuvos variklis nesustotų, o šakos, kurios sustojo, galėtų išgyventi.“, – diskusijoje pradžioje kalbėjo K. Starkevičius ir nurodė, kad yra numatyta PVM lengvata maitinimo sektoriui.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ir Ateities komiteto narys Viktoras Pranskietis pabrėžė, kad pandemijos pasekmės bus ir visi turime prisiimti atsakomybę. Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį į tinkamo specialistų rengimo klausimą ir pristatė Kaimo reikalų komiteto veiklas bei rengiamus įstatymo projektus.
Ekonomikos komiteto narys, Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio pirmininkas, LR Seimo narių – Kauno regiono bičiulių grupės pirmininkas Andrius Kupčinskas, atkreipė dėmesį į kelių infrastruktūros klausimus bei palietė imuniteto paso ir viešųjų pirkimų temą.
Susitikime taip pat dalyvavo ir pristatė Biudžeto ir finansų komiteto pavaduotojas Algirdas Butkevičius, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas; Užsienio reikalų komiteto narys Marius Matijošaitis, Aplinkos apsaugos komiteto narys Andrius Palionis, Europos reikalų komiteto narys, Kaimo reikalų komiteto narys Andrius Vyšniauskas bei Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius iškėlė šiuo metu aktualumo neprarandantį klausimą dėl pagalbos įmonėms, nukentėjusioms dėl COVID-19 pokarantininiu laikotarpiu. Rūmų prezidentas kalbėjo apie socialinę neteisybę, kai paramos negauna įmonės, kurios veikia labiausiai nukentėjusiuose sektoriuose, bei nustatytas subsidijos lubas, kurios visiškai neatitinka Vyriausybės žadėtų procentų nuo sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio. Seimo narys Algirdas Butkevičius sakė, kad tai yra praeitos Vyriausybės užprogramuota klaida. „Čia ne finansinė, o ekonominė krizė. Jeigu yra ekonominė krizė, reiškia verslą reikia vertinti pagal ekonomines veiklos sritis. Sugrupavus pagal ekonomines veiklos sritis ir paaiškėjus, kad verslas negali vykdyti veiklos, turi būti užtikrintas verslo likvidumas ir darbo vietų išsaugojimas“, – sakė A. Butkevičius ir paminėjo, jog Biudžeto ir finansų komitete bus keliamas klausimas dėl nustatytų lubų. Andrius Kupčinskas pritarė, jog kiekvienas sektorius turi būti analizuojamas individualiai. Kazys Starkevičiaus taip pat nurodė, kad šis klausimas jiems yra žinomas ir keliamas komiteto posėdžiuose.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė Vaida Butkuvienė atkreipė dėmesį į perteklinius reikalavimus dėl dokumentų pildymo, įrodymų pateikimo VMI dėl paramos nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms. Reikalavimai prilygsta išsamiam mokestiniam patikrinimui, be to „situacija nėra tokia gera kaip atrodo ir parama nepasiekia verslo taip, kaip norėtųsi“, – pabrėžė V. Butkuvienė. Viceprezidentė taip pat išsakė poreikį priimti Darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo įstatymą. Seimo nariai sutinka, jog tiek darbdavių socialinių iniciatyvų skatinimo tiek paramos teikimo verslui klausimai turėtų būti sprendžiami.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas Arūnas Tarnauskas kėlė klausimą dėl vakcinavimo aktualijų ir paslaugų, prekybos sektoriaus darbuotojų vakcinavimo nuo Covid-19 eiliškumo. „Atrodė, kad darbuotojai yra svarbūs, tačiau dabar ta svarba liko tolumoje, nors šie žmonės dirbo pirmose linijose“, – sako viceprezidentas ir priduria, kad nors šis klausimas yra svarstomas, tačiau likimas – neaiškus. LR Seimo narė Orinta Leiputė sako, kad dėl vakcinacijos strategijos yra nemažai diskutuojama ir ginčijamasi. Prioritetas yra žmonės, turintys sąlyti su žmonėmis, tačiau valstybės galimybės yra ribotos. Ji pabrėžė, kad sąrašas yra nuolat tikslinamas ir pažadėjo atkreipti dėmesį į prekybos ir paslaugų sektoriaus darbuotojus.
Verslo atstovai itin aktyviai dalyvavo diskusijoje ir kėlė įvairius klausimus. Verslui aktualu pakuočių ir pakuočių atliekų teisinės sistemos tobulinimas, Kauno MBA veiklos efektyvinimas, viešieji pirkimai ir Lietuvos gamintojų interesų gynimas, eksporto kredito draudimas, žmogiškųjų išteklių, darbo vietų išsaugojimo ir naujų kūrimo klausimai. Verslo atstovai nurodė, kad reikalingas užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimo lengvinimas, apyvartinio kapitalo įmonėms užtikrinimas, valstybinių įmonių bei įstaigų veiklos efektyvinimas ir atkreipė LR Seimo narių dėmesį į keleivinio transporto problematiką, žemėtvarkos klausimus, švietimo ir regionų politiką, įmonių technologinį ar inovatyvų atsinaujinimą bei paramą pramonės skaitmeninimui ir socialinio ir inovacinio verslo perspektyvas.